Fizinė negalia

 

Fizinę negalią turinčius asmenis greičiausiai atpažinsime dėl jų naudojamų judėjimą palengvinančių priemonių. Šiems žmonėms ypatingai aktuali specialiai pritaikyta fizinė aplinka, tačiau   bendraudami turime „nepersistengti“ siūlydami paramą ar pagalbą, o padėti tik tiek kiek prašo pats asmuo. 

 

Judėjimo negalia

 

• Nepamirškite – žmonės su judėjimo sutrikimais dažniausiai puikiai geba reikšti savo mintis.
• Turintys judėjimo problemų asmenys gali turėti pusiausvyros sutrikimų. Pasiūlykite padėti asmeniui užsivilkti paltą, tačiau paklauskite, kaip tai padaryti jam patogiu būdu. Jei pulsite padėti šiam asmeniui atidaryti duris, nepamirškite, kad žmogus jas gali naudoti balansui laikyti, todėl paklauskite ir sulaukite atsakymo ar tokia pagalba yra tinkama.
• Taip pat būkite atsargūs padėdami atidaryti duris žmogui, besinaudojančiam ramentais, nes paprastai, norėdamas jas atidaryti, žmogus į jas atsiremia.
• Išsiaiškinkite žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, galimybes. Ne visi žmonės, kurie naudojasi vežimėliu, negali vaikščioti. Vežimėlį jie gali naudoti, nes yra susilaužę koją, taupo energiją ar nori judėti greičiau.
• Žmonėms su fizine negalia kritimai yra ypač pavojingi. Atkreipkite jų dėmesį jei grindys yra slidžios ar ką tik išplautos.
• Lipdami laiptais aukštyn ar žemyn visada pakreipkite vežimėlį atgal (laikydami kiek įmanoma tiesiai).
• Jeigu padedate pakelti ar nuleisti vežimėlį nuo šaligatvio, paklauskite, kaip žmogus įpratęs tai daryti – veidu ar nugara į priekį.
• Leisdamiesi nuokalne, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai.
• Išmokite valdyti vežimėlį važiuodami šaligatvio nuožulnumais. 
• Nesiremkite ant vežimėlio. Vežimėlis yra žmogaus asmeninės erdvės dalis. Nestumkite ir nelieskite žmogaus vežimėlio, jo neatsiklausę.
• Jeigu susitikimo metu jūs stovite už stalo, kuris trukdo matyti žmogų vežimėlyje – išeikite iš už jo. Norėdami pasisveikinti su kitu žmogumi, nesilenkite per žmogų, sėdintį vežimėlyje.
• Žinokite rampų, tualetų, liftų, durų, vandens šaltinių ir telefonų vietas, kuriomis gali pasinaudoti asmenys, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje.¹²

Daugiau praktinių patarimų apie bendravimą su asmeniu, sėdinčiu neįgaliojo vežimėlyje rasite Gem Hubbard asmeniniame „Youtube“ kanale (anglų k.): https://www.youtube.com/watch?v=EIT822wWbho

 

Jutiminė negalia

 

Regėjimo negalia

 

• Sutikdami ar aptarnaudami asmenį, turintį regėjimo negalią, visą savo dėmesį sutelkite į žodinę kalbą, nes šiuo atveju ji yra vienintelis raktas į kokybišką bendravimą. Prieš pradėdami bendrauti, prisistatykite, pasakykite: „Laba diena. Aš esu toks ir toks.“
• Ne kiekvienas individas atpažįsta ar atsimena balsus. Jei Jūs paskutinį kartą matėtės anksčiau nei vakar arba jei neregys gali neprisiminti jūsų vardo, pridurkite: „Atsimenate, mes buvome susitikę ten ir ten.“
• Sveikintis reikėtų taip, kad jūsų nematantis asmuo žinotų esąs sveikinamas ir suprastų, kas su juo sveikinasi. Negalima sveikintis galvos linktelėjimu ar rankos mostu, kaip tai dažnai daroma su kitais. Galvos linktelėjimą turi pakeisti keli žodžiai: „Laba diena, pone x… Esu … darbuotoja/s.“
• Aklas ar silpnaregis asmuo bendraudamas priima tik garsinę, žodinę informaciją. Neverbalinio komunikavimo priemonės, deja, yra neinformatyvios. Kad ir kokia būtų maloni šypsena ar galvos linktelėjimas, jie neregiui nieko nereiškia. Visgi nepamirškite, kad neregys ypač jautriai priima (girdi) sakomą informaciją, todėl malonus Jūsų balso tonas lydimas šypsenos tikrai bus išgirstas. 
• Kalbėkite tiesiogiai su aklu žmogumi. Nesikreipkite į šeimos narius ar draugus, ignoruodami akląjį – jis gali pats kalbėti už save. Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Nešaukite. Aklumas su žmogaus klausa nesusijęs.
• Nebūtina vengti tokių žodžių kaip „žiūrėkite“, „matai“ ir t.t. Aklieji ir silpnaregiai neįsižeis, jei išgirs šiuos žodžius, jie supranta, kad tai yra dalis įprastinio pokalbio.
• Nepamirškite, kad neregiai yra nematantys, bet girdintys, todėl bet kokios „pašnibždėtos“ pastabos greičiausiai bus jų išgirstos.
• Prieš padėdami neregiui, visada paklauskite jo paties, ar jam reikalinga pagalba. Taip parodysite, kad gerbiate teisę į jo autonomiją. Nedvejokite pasiūlyti savo pagalbos, tačiau nedarykite to primygtinai. 
• Jei Jūsų siūlymas nebus priimtas, neįsižeiskite. Būkite atidūs individualiai reakcijai.
• Jei kartu su regėjimo negalią turinčiu asmeniu esate triukšmingoje vietoje, nepalikite jo vieno pokalbio viduryje ar iš karto po pokalbio apie tai neperspėję. Priešingu atveju aklasis toliau kalbės su jumis ir nepastebės, kad jo niekas nesiklauso.
• Niekada nepalikite aklo žmogaus atviroje vietoje ar erdvėje, kurioje nėra apčiuopiamų orientyrų. Geriausia akląjį palydėti iki kambario sienos ar kokio kito orientyro, nuo kurio pats toliau galėtų pasirinkti savo judėjimo kelią.
• Negalima rašytinės (spausdintos) informacijos, kuri skirta regėjimo negalią turinčiam asmeniui, pirmiausia perskaityti sau tyliai, o po to garsiai papasakoti jos santrauką. Skaitykite lėtai ir aiškiai. Jeigu jūsų neklausia, niekada nekomentuokite skaitomo turinio.
• Tvarka neregį supančioje aplinkoje yra ypač svarbi. Kiekvienas daiktas privalo turėti nuolatinę vietą. Jeigu ką nors paėmėte, padėkite į tą pačią vietą. Priešingu atveju, supainiosite orientyrus, kurių pagalba regėjimo negalią turintis asmuo juda patalpoje. 
• Jei mokėdamas pinigus neregys nepasako, kokią sumą Jums duoda, pasakykite patys: „Jūs man duodate 20 eurų“, įvardindami sumą. Taip išvengsite galimų nesusipratimų. 
• Tinkamas būdas mokant ar keičiant pinigus skaičiuoti juos paties neregio rankose – taip jam bus kur kas lengviau su jais susitvarkyti.
• Lydėdami neregintį asmenį pasiūlykite jam kibtis į jūsų parankę. Kitaip neregį lydėti sunku, o ir jis pats jausis nesaugiai. Negriebkite pirmi neregio už rankos ar parankės ir nestumkit jo prieš save. Akli žmonės pusiausvyrai palaikyti naudoja savo rankas.
• Būdami vedliu, eikite šalia, truputėlį priešakyje. Niekada nelaikykite žmogaus rankos, leiskite jam pačiam įsikibti į jus.
• Aiškiai nurodykite judėjimo kryptis, pvz., eikite iki turėklų pabaigos ir tada pasukite į dešinę. Jei aklajam reikia pasukti, nurodykite vieną iš dviejų krypčių – kairę ar dešinę.
• Vaikščiodami apibūdinkite aplinką, nurodydami bet kokias kliūtis, pvz., laiptus į viršų ar žemyn, sienos kampą ir pan. Papildomų pavojų kelia tokie dalykai kaip besisukančios durys, pusiau atidaryti stalčiai ar durys, daiktai, kurie išsikišę iš sienų, pvz., lempos, lentynos.
• Perspėjant neregį, neužtenka pasakyti „saugokitės.“ Būtina tiksliai nurodyti, koks yra pavojus, ką žmogus turi daryti, pvz., neskubėti, pasilenkti, nešokti.
• Einant pro duris ar kitą siaurą vietą, visada turite būti pirmas. Jūs turite patraukti jo ranką, kurios šis ir laikosi eidamas ne šalia, o iš paskos.
• Jei laiptais kylate ar leidžiatės kartu su neregiu, jam pasakykite: „Atsargiau, dabar lipame (ar leidžiamės) laiptais“, ir pasiūlę parankę ramiai lipkite kartu.
• Jei neregys eina vienas, laiptų pabaigą jis pajus baltąja lazdele. Jei jį lydite, pasakykite jam, kad jau artėjate prie paskutinės pakopos, perspėkite neregį, kai vieni laiptai baigiasi ir prasideda kiti. Tas pats galioja ir lauke – žengdami nuo šaligatvio ar ant jo lipdami, nepamirškite apie tai perspėti neregį.
• Jei jo nelydite, nusakykite, kokie laiptai (pvz. sraigtiniai) ir kokioje pusėje yra turėklai.
• Jei galima rinktis laiptus ar eskalatorių, sprendžiamą balsą visada turi neregys. 
• Padedami atsisėsti, žmogaus ranką paimkite ir priglauskite prie kėdės turėklo ar atkaltės. Nelieskite aklojo baltosios lazdelės, nejudinkite jos, palikite ją toje vietoje, kur žmogus ją padėjo.
• Sutrikusio regėjimo žmogų palydėję prie lengvosios mašinos, atidarykite mašinos dureles ir jo ranką uždėkite ant durų viršutinės briaunos. Kita ranka jis pajus, koks mašinos aukštis ir kur jam sėstis.

Regėjimo negalią turinčių asmenų, besilankančių jūsų patalpose, aptarnavimas:

• Kviesdami neregį į savo įstaigą ar kitas patalpas, nepamirškite aiškiai apibūdinti vizualinius orientyrus: kokios durys, laiptai; ar yra kokių kliūčių ir t. t.
• Jei žmogus su jumis bendrauja pirmą kartą, aprodykite (apibūdinkite) patalpas. Geriausiai jį pasitikti ir einant iki Jūsų kabineto papasakoti kelią (kelintos jūsų durys nuo įėjimo ir t. t.).
• Jeigu neregiui norite ką nors paduoti ir jį pažįstate, pavadinkite vardu, o jei nepažįstate, palieskite jį. Jis supras, kad kreipiatės į jį.
• Patalpos durys turi būti arba iki galo atidarytos, arba visiškai uždarytos. Spintų durys – visada uždarytos.
• Žiūrėkite, kad ten, kur neregys vaikšto nebūtų kliūčių, už kurių jis gali užkliūti (pvz. šiukšlių dėžė). Pritvirtinkite kilimus, patraukite iš kelio elektros laidus. Tai padės išvengti nelaimingų atsitikimų. Prieš išeidami ar netikėtai grįždami į kambarį ,balsu perspėkite žmogų, su kurio bendraujate.
• Neregiui leiskite rinktis pačiam – sėstis ar ne. Primygtinai sodinti nereikia. Pridėkite neregio ranką ant atkaltės, sakydami: „Štai kėdė, o čia – atkaltė“, arba jo ranką uždėkite ant krėslo tardami: „krėslas yra jums iš dešinės.“
• Niekada nesakykite: „kėdė ten“ arba „ten, prie sienos, stovi kabykla.“ Tokie pasakymai neregiui nieko nereiškia. Geriau sakykite taip: „prieš jus stovi kėdė“ arba „už trijų metrų, kairėje pusėje, prie sienos stovi kabykla.“
• Jeigu aklasis ar silpnaregis, su kuriuo jūs bendraujate, nuolat lankosi Jūsų patalpose, perspėkite jį apie aplinkos pasikeitimus, pvz., perstatytus baldus, įrangą ir t.t.¹³

Susipažinkite su pavyzdžiu, kaip sutikti ir aptarnauti klientus su regėjimo negalia, lydimus šunų vedlių (anglų k.):  https://www.visitbritain.org/sites/default/files/vb-corporate/ehrc_guide_to_assistance_dogs.pdf

Apsilankykite internetinėje svetainėje, kurioje galėsite susipažinti su regos negalią turinčios merginos nuomone – „10 būdų, kaip padėti akliems ar silpnaregiams“ (anglų k.) https://lifeofablindgirl.com/2019/02/13/10-ways-you-can-help-a-blind-or-visually-impaired-person/

 

Klausos negalia

 

Priešingai nei aukščiau aprašytas bendravimas su regėjimo negalią turinčiu asmeniu – pagrindinis pagalbininkas bendraujant su silpnai girdinčiu arba visai negirdinčiu žmogumi – kūno kalba. Kūno kalbos išraiškingumas padės pašnekovams greičiau užmegzti kontaktą ir geriau vienam kitą suprasti. Pirmiausia išsiaiškinkite, koks bendravimo būdas klientui yra patogiausias – gestų, rašytinė kalba ar bendravimas vertėjo pagalba. Bendraudami laikykitės šių patarimų:

• Sėkmingam pokalbio palaikymui naudokite mimikos, kūno kalbos, kitas neverbalinės komunikacijos priemones. Jeigu nesiseka susikalbėti, reikiamą informaciją galite užrašyti ant lapo.
• Stovėkite arba sėdėkite prieš žmogų pakankamai arti, kad jis galėtų matyti Jūsų veidą.
• Palaikykite akių kontaktą. Žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate. Bendraudami vertėjo pagalba vis tiek šnekėkite žiūrėdami į negirdintįjį asmenį.
• Pirmiausia supažindinkite pašnekovą su pokalbio tema. Kalbėkite trumpais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikydami natūralų kalbos toną ir tempą. Tarp sakinių darykite pauzes. 
• Jei pokalbyje dalyvauja keli žmonės – kalbėkite tik po vieną.
• Nešaukite. Klausos aparatai paprastai pritaikyti įprastam žmogaus tonui, todėl Jūsų garsus balsas gali iškraipyti žodžius.
• Siekdami išvengti nesusipratimų galite paprašyti, kad žmogus, turintis klausos sutrikimą, gautą informaciją persakytu žodžiu. Apgalvokite, kaip tai padaryti neįžeidžiant žmogaus, nevartokite liepiamosios nuosakos.  
• Jeigu žmogus nesuprato informacijos, vieną – du kartus galite informaciją (frazę) pakartoti. Jei matote, kad Jūsų sakomos informacijos klientas nesupranta –  formuluokite sakinį paprastesniais žodžiais, užrašykite sakinį raštu (ar parodykite gestais). Veido ir lūpų judesiai turi būti gerai matomi.

Ko nereikėtų daryti bendraujant su asmeniu, turinčiu klausos negalią.

• Kalbėdami neužsidenkite burnos, nestovėkite tiesioginėje šviesoje (nugara į saulę).
• Perdėtai negestikuliuokite, kalbėdami nevaikščiokite. 
• Nelieskite klausos aparato.
• Jei žmogus kalba, nepertraukite jo ir neskubėkite užbaigti jo pradėto sakinio. Venkite gestų, judesių, kurie gali suklaidinti pašnekovą (galvos linktelėjimas ir kt.).
• Nevartokite gestų kalbos, jeigu gerai jos nemokate.

Bendravimas grupėje, kurioje dalyvauja negirdintis ar neprigirdintis asmuo.

• Raskite jam patogią vietą, geriausia šalia pašnekovo, kad jis galėtų matyti pašnekovo lūpas.
• Supažindinkite su tema, esant reikalui specifiniais terminais. Jeigu neturėjote galimybės jų aptarti iš anksto, užrašykite ant popieriaus.
• Naudokite vizualines priemones, pvz., spausdintą dalomąją medžiagą, paveiksliukus ir kt.
• Išdalinę medžiagą palaukite, kol klausos negalią turintys žmonės ją perskaitys, tik po to ją paaiškinkite išsamiau arba pirma paaiškinkite, po to išdalinkite medžiagą.
• Užtikrinkite, kad klausos negalią turintis žmogus nepraleistų svarbios informacijos.¹⁴

 

Merginos, turinčios klausos negalia, patirtis: 5 dalykai, kuriuos turi žinoti visi girdintys (anglų k.): https://www.hearinglikeme.com/what-you-should-know-about-living-with-hearing-loss/

Keliautojo, turinčio kurtumo negalią, patirtis – kokius bendravimo iššūkius jis turi įveikti (anglų k.): https://thedeaftraveller.com/2018/04/26/tips-communicating-deaf-travellers/

 

Protinė negalia / raidos sutrikimai 

 

Protinė negalia arba kognityviniai sutrikimai, dažnai neretam iš mūsų gali iššaukti baimės jausmą, norą vengti kontakto su šiais žmonėmis, pyktį, ypač aplinkiniams, kurie nėra susipažinę su žmogaus būkle. Šią negalią ne visada galime pastebėti iš karto, kartais ją pažinti ir suprasti reikia laiko.  

• Kalbėdami su tokiu žmogumi, naudokite trumpus, aiškius sakinius, paprastus žodžius. Jei informacija, kurią norite perteikti, yra sudėtinga, išskaidykite ją į smulkesnes dalis.
• Nekalbėkite su šiuo žmogumi kaip su vaiku. Atsiminkite, asmuo yra suaugęs, todėl leiskite jam pačiam priimti sprendimus, nebent turite kitokios informacijos arba gavote kitokias veiklos instrukcijas. 
• Priimti sprendimą šiam žmogui užtrunka ilgesnį laiką, todėl būkite kantrus ir suteikite tokiam žmogui pakankamai laiko apgalvoti atsakymą. 
• Asmenys, turintys šią negalią, gali pateikti atsakymus, kuriais siekia jums įtikti, todėl vertinkite įvairius pokalbį galinčius įtakoti faktorius, esant reikalui, suformuluokite klausimą kitaip.  
• Klausimus formuluokite taip, kad į juos reiktų pateikti konkretų atsakymą. Kaip ir minėtu atveju aukščiau, informaciją galite pasitikslinti tą patį klausimą suformuluodami kitaip. 

Daugiau informacijos čia tema (anglų k.): https://vkc.mc.vanderbilt.edu/etoolkit/general-issues/communicating-effectively/

Bendravimas su žmonėmis, turinčiais Dauno sindromą:

• Bendraukite paprastai, aiškiai formuluokite teiginius ar klausimus.
• Bendravimui skirkite daugiau nei įprastai laiko, tam, kad šį sindromą turintis žmogus galėtų suvokti jūsų sakomą informaciją. Vartokite žodžius, atitinkančius pašnekovo amžių ir situaciją.
• Venkite uždarų klausimų, priešingu atveju gauti atsakymai gali neparodyti ko žmogus iš tikro nori.
• Įvardinkite, kad supratote vienas kitą, tačiau nesitikėkite iš žmogaus nei pernelyg daug, nei pernelyg mažai, pastebėkite jo teisingą elgesį. Pokalbio metu nustatykite bendravimo ir elgesio taisykles, kurios būtų priimtinos abiems pusėms. Jei elgesys netinkamas, būtina tai įvardinti ir paaiškinti, koks elgesys yra tinkamas.
• Žmonės, turintys Dauno sindromą, gali norėti visiems patikti, todėl kartais jie gali sutikti su viskuo – nesuprasdami, ar jie to nori, ar ne.
• Jei klausimas svarbus, būtina perklausti, ar žmogus suprato informaciją. Paprašykite, kad informaciją pakartotų jis pats. Jei jis kartoja Jūsų žodžius, paprašykite dar kartą, klausimą suformuluodami kitaip.
• Bendraudami kalbėkite tiesiogiai su Dauno sindromą turinčiu asmeniu, o ne jį su atlydėjusiais.

Daugiau informacijos šia tema (anglų k.): https://ulusaldown.com/wp-content/uploads/2014/06/Overcoming_communication_difficulties.pdf 

Bendravimas su žmonėmis turinčiais autizmo sindromą

Šis sutrikimas gali būti skirtingo laipsnio ir tipo, o tai gali įtakoti jų bendravimą su kitais. Šiame skyriuje pateikiami bendri patarimai, kaip bendrauti su įvairaus autizmo spektrą turinčiais asmenimis.

• Prieš pradėdami bendrauti, stenkitės sudominti pašnekovą ir įsitikinkite, kad žmogus žiūri į jus.

• Bendravimo procese naudokite kalbą, kuri atitinka pašnekovo amžių bei situaciją, naudokite ir neverbalinę kalbą. Autizmą turintys asmenys regimąją informaciją supranta daug lengviau nei žodinę.
• Svarbu žinoti, kad šią negalią turintis asmuo yra jautrus garsams, spalvoms, šviesai, prisilietimams. Bendraudami kalbėkite ramiu, tyliu balsu, emocingas žmogaus balso tonas gali sutrikdyti ir išblaškyti žmogų. Dalis šią negalią turinčiųjų asmenų sunkiai reiškia savo mintis vartodami verbalinę kalbą, tačiau stebėdami jo neverbalinę kalbą galėsite jį suprasti lengviau.
• Pateikę informaciją neskubinkite žmogaus, palaukite atsakymo, būkite kantrus. Informaciją pakartokite tik tuo atveju, jeigu jūsų paprašo.
• Šie žmonės sunkiai priima naujoves, taigi svarbu, kad su jais bendraujantys žmonės kuo rečiau keistųsi.
• Autizmu sergantis žmogus dažnai turi „prisirišimo objektą“ (nosinaitę, virvutę, pieštuką), nesistenkite jų atimti, tai paskatins žmogų pasijusti nesaugiu.
• Jeigu numatote veiklos/ programos pakeitimų, iš anksto praneškite apie tai pačiam žmogui ar jo globėjui.
• Tvarka yra svarbus aspektas autizmo sindromą turinčio asmens gyvenime. Visi daiktai turi būti padėti į savo vietas. Bendraujant reikia stengtis naudoti tik tuos daiktus prie kurių žmogus yra įpratęs.
• Autizmo sindromą turintis žmogus savo nepasitenkinimą ar pyktį gali rodyti daužydamas daiktus. Norėdami jį sustabdyti nedarykite staigių judesių. Kalbėkite ir elkitės kiek galima ramiau.

Daugiau informacijos šia tema (anglų k.):

https://www.autism.org.uk/about/communication/communicating.aspx 

Bendravimas su kitokį protinį sutikimą turinčiais asmenimis:  

• Nepamirkite – nepaisant jo negalios bendraujate su suaugusiu asmeniu.
• Prireikus koreguokite savo bendravimo metodą, atsižvelgiant į asmens reakciją į jus. Naudokite paprastus, tiesioginius sakinius arba papildomas vaizdines komunikacijos formas – gestus, paveikslėlius, prezentacijas. 
• Kalbėkite kiek įmanoma konkrečiau, nesudėtingais terminais, žodžius siekite su vaizdu, kurį abu matote.  
• Venkite naudoti kryptį nusakančius žodžius, tokius kaip kairė, dešinė, rytai, vakarai. 
• Būkite pasiruošę tą pačią informaciją pakartoti keliais skirtingais būdais. 
• Klausime neturi nuskambėti atsakymas, kuriuo galėtų pasinaudoti klausiamas asmuo. 
• Pateikite aiškiais instrukcijas. Pavyzdžiui, “Gidas ateis 10:30”, o ne “Grįžkite pas gidą po 15 minučių”. 
• Venkite duoti keletą instrukcijų vienu metu, informaciją pateikite laipsniškai.
• Bendraukite kiek įmanoma mažiau trukdžių, triukšmingoje aplinkoje. 
• Paklauskite asmens, kokia informacija jam priimtinesnė – rašytinė ar sakytinė, tačiau atminkite – kai kurie šią negalią turintys asmenys gali turėti menkus skaitymo įgūdžius. 
• Stenkitės pastebėti, kada asmeniui informaciją reikia pakartoti, užsirašyti pastabas, kad būtų lengviau atsiminti nuorodas ar veiksmų seką. Jam taip pat gali padėti vizualiai atvaizduota reikalinga veiksmų seka.  
• Jei nesupratote ką asmuo sako, neapsimeskite – paprašykite informaciją pakartoti. Būkite kantrus, lankstus ir pasiruošęs padėti. 

 

Pasižiūrėkite video, kuriame atskleidžiami svarbūs bendravimo su kognityvinių sutrikimų turinčiais žmonėmis aspektai (anglų k.) : 

https://www.youtube.com/watch?v=IyV1v-nib38 

Daugiau informacijos šia tema (anglų k.): http://picturemyfuture.com/wp-content/uploads/2013/05/Guide-to-Talking-to-someone-with-intellectual-disability-V3-23-May-2013.pdf

 

Psichinė negalia

 

Šią negalią turinčius asmenis mes dažnai pasitinkame ignoravimo, sumišimo, pasipriešinimo reakcija. Kodėl taip atsitinka? Tokius žmones mes sunkiau suprantame, nežinome kaip tinkamai elgtis ir ko iš jų tikėtis. Toks mūsų elgesys nelieka nepastebėtas šių sutrikimų turinčio žmogaus ir  bendravimas dažnai tampa neveiksmingas.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1,500 milijono žmonių turi psichinės sveikatos problemų ir šis skaičius nuolat auga. Gebėjimas tinkamai bendrauti su asmenimis, turinčiais psichikos negalią užtikrins galimybę jaustis užtikrintai tiek kasdienio gyvenimo, tiek su profesine veikla susijusiose situacijose. 

Aptarkime požymius, kurie leidžia mums atpažinti šių sutrikimų turinčius asmenis: 

• Bejausmė veido išraiška:  neemocionali veido mimika, nėra akių kontakto, neišraiškinga kūno kalba.
• Skurdi, nenuosekli verbalinė kalba, vangus bendravimas.
• Iliuzijos ir haliucinacijos: kalbama su neegzistuojančiais asmenimis, pasakojami įsivaizduojami dalykai, elgiamasi lyg asmuo būtų toje savo įsivaizduojamoje situacijoje. Toks asmuo gali jaustis persekiojamas.  
• Sutrikęs mąstymas ir elgesys: nenuosekli kalba, sunkumai sukaupti dėmesį, atlikti įprastus veiksmus, neįprasta (situacijos neatitinkanti) apranga.
• Sunkumai pradėti ir tęsti tikslingą veiklą: motyvacijos stoka, noras sėdėti ir nieko neveikti, nenoras dalyvauti bet kurioje veikloje.

Ką turime žinoti apie šią negalią turinčius žmones? 

• Šie žmonės dažniau nei kiti gali jausti baimę, būti blogos nuotaikos. Tai gali pasireikšti kartojamu tuo pačiu klausimu, smarkiu pastebimu jauduliu, negebėjimu bendrauti su aplinkiniais, pasyvumu, tyla ir pan.
• Psichikos sutrikimų turintis asmuo gali mažiau rūpintis savo asmenine higiena, pasirinkti netinkamą aprangą (netinkamą metų laikui, nesuderintą).
• Šie asmenys gali jautriau reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes, kurios gali išprovokuoti agresyvų elgesį. Žmonės su psichikos sutrikimais gali stipriai ir nepagrįstai bijoti kitų žmonių, jų brovimosi į asmeninę erdvę, daiktų ar vietų. Kitų žmonių baimė taip pat gali iššaukti agresyvų jų elgesį. 
• Nepaisant to, psichikos sutrikimų turintys žmonės nėra pavojingesni už visus kitus žmones. Remiantis statistika, šių sutrikimų turintys žmonės rečiau pažeidžia įstatymus nei jų neturintys ir kelia mažesnį pavojų nei tie, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
• Žmonės turintys psichinę negalią dažniau tampa aukomis, nei patys padaro nusikaltimą. Jie nėra nenuspėjami, o tiesiog skirtingai mato tikrovę. 

Bendravimas su psichikos negalią turinčiu asmeniu:

• Bendraudami su psichikos negalią turinčiu asmeniu būkite atidus, ramus ir pagarbus;
• Priimkite žmogų tokiu, koks jis yra, gerbkite jo asmenybę;
• Akių kontaktas, veido išraiška, balso tonas, pasiūlymas pasikalbėti, paskatins pašnekovą, turintį psichinę negalią, pasitikėti pašnekovu;
• Užtikrinkite savo saugumą pasirinkę saugią padėtį ir tinkamą atstumą. Neužimkite asmens, turinčio psichikos sutrikimą, erdvės, neįsprauskite jo į kampą, pats stenkitės būti arčiau durų; 
• Nežiūrėkite į asmenį pernelyg įdėmiai, tai gali būti suprasta jūsų keliama grėsmė;
• Jeigu reikia prieiti, artinkitės iš lėto, nedarykite staigių judesių, nekelkite balso;
• Venkite temų, kurios įaudrina asmenį;
• Išlaikykite atstumą tarp savęs ir asmens, turinčio psichikos sutrikimą, nelieskite jo, nes lytėjimas gali padidinti nerimą, baimę, net gali paskatinti griebtis smurto;
• Jeigu aplinka yra triukšminga, pasistenkite surasti pokalbiui ramią vietą;
• Patraukite daiktus, kurie trikdo asmenį, yra nesaugūs iš asmens akiračio, stebėkite jo rankas;
• Stebėkite asmens elgesį, kūno kalbą, atkreipkite dėmesį, jei išgirstate, kad asmuo kalbasi su kažkuo, ko jūs nematote, nes tai gali lemti tolesnį jo elgesį;
• Jeigu asmuo yra išsigandęs, piktas, pasistenkite jį nuraminti;
• Kalbėkite ramiai, lėtai ir paprastai, užduokite trumpus, aiškius klausimus, prireikus juos pakartokite, paaiškinimus pateikite aiškiai ir trumpai, reikalingą informaciją užrašykite.
• Jei žmogus girdi vidinius balsus, kliedi ar mano, kad yra persekiojamas, žinokite, kad asmens galimybės sutelkti dėmesį į jus yra ribotos.
• Asmuo, turintis psichikos sutrikimą, gali nesuprasti pokalbio esmės ir nežinoti, ką sakyti. Tuomet jis gali atsakyti bet ką ir nepagarbiai, nes toks atsakymas užtikrina jo saugumą viešose vietose (pvz., gatvėje). Toks atsakymas iš tiesų gali rodyti sutrikimą ir nežinojimą, kaip elgtis.
• Derėtų paklausti, ar galite jam kaip nors padėti, ką nors informuoti ar pakviesti. Galima paklausti, ar žmogus vartoja vaistus, ar jam nereikia jų išgerti.
• Gali būti, kad su sutrikusios psichikos asmeniu nepavyks racionaliai bendrauti, tačiau stenkitės, kad pokalbis būtų kuo konkretesnis ir, jei reikia, sugrąžinkite žmogų prie aptariamo klausimo.
• Dažnai, net negalint suteikti realios pagalbos, padeda išklausymas.
• Žmogų, turintį psichinę negalią, reikia skatinti kalbėti konkrečia tema, paprašyti išdėstyti faktus, išreikšti savo nuomonę. 
• Nežeminti jų ir kalbant nesižeminti patiems, kalbėti kaip su suaugusiuoju, o ne kaip su vaiku.
• Jei pašnekovas užtęsia pokalbį, grįžta prie dalykų, kuriuos jau aptarėte, jam reikia apie tai mandagiai pasakyti ir pokalbį užbaigti.

 

Daugiau informacijos šia tema (anglų k.): https://www.workplacestrategiesformentalhealth.com/mmhm/pdf/full_communicating_0.pdf

 

¹² United Spinal’s Disability Etiquette Publication: https://www.unitedspinal.org/disability-etiquette/

¹³ United Spinal’s Disability Etiquette Publication:https://www.unitedspinal.org/disability-etiquette/

¹⁴ United Spinal’s Disability Etiquette Publication: https://www.unitedspinal.org/disability-etiquette/