Pagrindinius visiems pasiekiamos paslaugų teikimo vietos, paskirties vietos ar patirties vertinimo kriterijus galima priskirti žemiau pateiktoms keturioms kategorijoms:

• Prieiga prie informacijos – tai galimybė kiekvienam rasti aiškios, patikimos ir aktualios (atnaujintos) informacijos apie teikiamas paslaugas ir jų pasiekiamumą tiek internete (žiniatinklyje, mobiliosiose programėlėse), tiek paslaugų teikimo vietoje. Teikiant informaciją, būtina atsižvelgti į vartotojų kognityvinių gebėjimų, kalbos(-ų) žinių, skaitymo gebėjimų, juslinių gebėjimų (regėjimo, klausos ir lytėjimo) įvairovę, naudojamus pagalbinius komunikacijos prietaisus (pvz., klausos aparatus, ekrano skaitytuvus); simbolių ir piktogramų naudojimą, ženklų dizaino bei tekstų (antraščių, brošiūrų, meniu ir kt.) įskaitomumo savybes.

• Prieiga prie viešojo transporto – tai informacijos apie maršrutus, tvarkaraščius ir paslaugas visiems pasiekiamais bei alternatyviaisiais formatais teikimas; specialiai pritaikyto transporto priemonių teikimas, įsėdimo taškų ir transporto terminalų įrengimas taip, kad jais galėtų naudotis asmenys neįgaliųjų vežimėliuose; aklųjų, kurčiųjų ar regos bei klausos sutrikimų turinčių asmenų aprūpinimas vaizdinio ir žodinio pranešimo apie maršrutus, kelionės kryptį ir stoteles (pageidautina realiu laiku) priemonėmis tam, kad šie asmenys galėtų orientuotis aplinkoje; praktika transporto priemonėse įrengti pirmumo teisę suteikiančias vietas neįgaliųjų vežimėlių naudotojams, sėdimąsias vietas asmenims su negalia bei silpnesniems (pvz. vyresniems) žmonėms/nėščioms moterims; vairuotojų ir konduktorių apmokymas apie negalias, paslaugų pasiekiamumą ir vartotojų aptarnavimą.

• Fizinis pasiekiamumas – tai galimybės kiekvienam lygiai su kitais turėti prieigą prie paslaugų, laisvai judėti bei naudotis erdve ir jos komponentais (nejudančiais ir mobiliaisiais baldais, įranga, objektais, technologiniais elementais, sistemomis ir jų terminalais) įtraukiant, nediskriminuojant bei neatskiriant tam tikrų asmenų, užtikrinant autonomiją, komfortą ir visišką saugumą. Užtikrinant fizinį pasiekiamumą, reikėtų atsižvelgti į vartotojų ūgio ir svorio, pajėgumo, ištvermės, sveikatos būklės, vaikščiojimo gebėjimų, mobiliųjų prietaisų (turinčių įtakos erdvės reikalavimams bei naudojimosi lygiui) naudojimo gebėjimų, objektų ir kontrolės prietaisų (durų rankenų, dušo čiaupų) naudojimo gebėjimų bei kitų pagalbinių priemonių naudojimo gebėjimų įvairovę.

• Prieiga prie paslaugų – tai galimybė kiekvienam asmeniui ir kiekvienam lankytojui dalyvauti, suprasti siūlomos patirties įvairovę (kultūra, sportas, laisvalaikis ir pramogos, atsipalaidavimas, kelionės, vynas ir maisto gamyba, ir kt.) ir šia patirtimi mėgautis. Neįgalūs ar specifinių prieigos poreikių turintys asmenys turėtų, kiek įmanoma, mėgautis siūlomomis paslaugomis taip pat, kaip ir kiti lankytojai, be jokio diskriminacinio „specialiųjų paslaugų“ apmokestinimo (turizmo paslaugų teikėjo tikslas turėtų būti tolygiai paskirstyti specialiųjų paslaugų žmonėms su negalia teikimo kaštus bendrajame paslaugų teikimo biudžete). Paslaugas teikiantis personalas turi būti apmokomas apie negalias, paslaugų pasiekiamumą ir vartotojų aptarnavimą.      

¹ Turinys parengtas:
1). CPD – Consulta per le Persone in Difficoltà ONLUS
2) ENAT – Europos visiems prieinamo turizmo interneto svetainė www.accessibletourism.org