Europoje neseniai atlikta apklausa (GfK – „Growth from Knowledge“, 2015) rodo, kad maždaug pusė neįgalių žmonių nevyksta atostogauti dėl patikimos informacijos stokos, lėšų trūkumo ir ankstesnės blogos patirties. Vis dėlto noras keliauti išlieka, ir atlikti tyrimai rodo, kad kelionėms trukdo ne žmogaus negalia, bet tarpasmeniniai, požiūrio ir struktūriniai apribojimai (Daniels et al., 2005; Darcy, 2003).

– Iš: „Visiems prieinamo turizmo ateitis: pasaulis, kuriame svajojame gyventi, ir galimybės, kurias tikimės turėti“ – Eleni Michopoulou, Simon Darcy, Ivor Ambrose, Dimitrios Buhalis „Turizmo ateities žurnalas“, 1 tomas, 3 leidimas, 2015 m.

__________________________________________________________________________________________________

Dokumentas, nuo kurio norime pradėti nagrinėti temą, yra 2016 m. Pasaulinės turizmo organizacijos (UNWTO) paskelbtas dokumentas Rekomendacijos dėl visiems prieinamo turizmo informacijos“. Šis dokumentas parengtas bendradarbiaujant su ONCE (Organización Nacional de Ciegos Españoles) fondu ir Europos visiems prieinamo turizmo tinklu (ENAT).

Dokumente nagrinėjami pagrindiniai elementai, kurie yra būtini tam, jog informacija taptų visiems prieinama. Svarbiausiu tikslu čia įvardijamas patikimo ir iššifruoto pranešimo perdavimas visiems. Juodu šriftu pažymėti ir vėliau paaiškinti penki elementai, kuriais kiekvienas iš asmenų, dirbančių turizmo informacijos sektoriuje, turėtų remtis.

Pirmasis elementas yra susijęs su informacijos perdavimo metodais.

Pasaulio turizmo organizacijos rekomendacijose nurodyti du žemiau pateikti būdai, ir pirmasis iš jų yra itin siūlytinas. Tai:

1. informacijos apie prieigą prie infrastruktūros ir paslaugų teikimas informaciniuose produktuose (svetainėse, brošiūrose ir kt.); 
2. šaltinių, kuriuose galima rasti minėtą informaciją, teikimas specializuotose svetainėse, konkrečių sektorių žurnaluose ar žinynuose.

Antrasis nurodytas elementas yra susijęs su informacijos pritaikymu ir komunikavimo ryšiais, kurie, mūsų nuomone, turi būti suprantami kaip socialinis abipusio dalyvavimo veiksmas. Šiuo požiūriu, dokumente yra pabrėžiamas poreikis sukurti tokį sąlyčio tašką, kuriame vartotojai galėtų gauti daugiau informacijos, įskaitant ir jiems specialiai pritaikytus pranešimus.

Trečiasis elementas yra susijęs su informacijos darna. Šis elementas akivaizdžiai yra svarbus bet kokio tipo komunikacijai, tačiau jis yra dar svarbesnis, kai yra skirtas ypatingų poreikių turintiems žmonėms, kuriems dėl neteisingos informacijos gali kilti sunkiai įveikiamų problemų. Informacijos nuoseklumas reiškia nuoseklų pranešimą, teikiamą visomis naudojamomis laikmenomis ir visais kanalais, įskaitant ir informaciją, kurią darbuotojai teikia tiek interneto svetainėje, tiek asmeniškai telefonu ar el. paštu.

Ketvirtasis elementas, glaudžiai susijęs su ankstesniu, yra darbuotojų mokymas. Darbuotojai turi būti pasirengę kompetentingai atsakyti į klausimus, susijusius su struktūros, paslaugų ar gaminio prieinamumu. Norėdami išsamiau išnagrinėti šį aspektą, kviečiame jus, jei reikia, grįžti į 3 Modulį.

Paskutinis dokumente nurodytas elementas yra susijęs su reguliariu informacijos atnaujinimu. Šiuo atveju, minėtas principas taikomas bet kokio tipo komunikacijai, ypač skaitmeninei informacijai: pavyzdžiui, informacijos atnaujinimo dažnumas yra vienas iš lemiamų veiksnių, padedančių naudotis tinklalapiu.

__________________________________________________________________________________________________

Pastaba: tinkamumas padeda nustatyti, ar lengva yra naudotis informacija, ir kokiu laipsniu vartotojai yra patenkinti interneto svetaine.