Nuo teisių iki verslo, Turizmas visiems arba Galimybė tobulėti

 

JT neįgaliųjų teisių konvencija (ang. UNCRPD) yra pirmoji tarptautinė teisiškai privaloma priemonė, nustatanti minimalius civilinių, politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių standartus neįgaliesiems visame pasaulyje. Ji taip pat yra pirmoji išsami žmogaus teisių konvencija, prie kurios prisijungė ES šalys (IP/11/4).

JT neįgaliųjų teisių konvencija buvo priimta 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke ir pasirašyta 2007 m. kovo 30 d. Konvenciją pasirašė 82 šalys, 44 šalys pasirašė neprivalomą protokolą, ir 1 šalis ratifikavo Konvenciją. Tai didžiausias pasirašiusiųjų skaičius JT konvencijų istorijoje konvencijos priėmimo dieną. Konvencija įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d.

Konvencijos 30 straipsnyje kalbama apie „dalyvavimą kultūriniame gyvenime, poilsį, laisvalaikį ir sportą“, pirmą kartą įvardinant turizmą ir laisvalaikį kaip žmogaus teises, kuriomis turi naudotis visi piliečiai, įskaitant neįgaliuosius. Visų pirma, straipsnyje nurodoma, kad:  

“Konvencijos Šalys imsis atitinkamų priemonių, <…> užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis paslaugomis, teikiamomis organizuojant pramogų, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklas.”

2011 m. sausio mėn. Europos Sąjunga ratifikavo JT konvenciją, taip užpildydama svarbią tarptautinės žmogaus teisių apsaugos spragą. Šis dokumentas oficialiai pripažino, kad neįgalumas yra teisinis, o ne tik gerovės reikalas.

JT konvenciją pasirašė ir ją ratifikavo visos 28 valstybės narės. Paskutinė šalis, tai padariusi 2018 m., buvo Airija. 

2010 m. lapkričio mėn. komisijos priimta Europos strategija dėl negalios 2010–2020 m. (IP/10/1505 nuoroda  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-10-1505_en.htm?locale=en), įtvirtino konkrečius veiksmus (nuoroda https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1401716406477&uri=CELEX:52010SC1324) paslaugų prieinamumo, dalyvavimo, lygybės, užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos, sveikatos ir išorinės veiklos srityse.

Vienas iš šešių žmonių Europos Sąjungoje, t.y. apie 80 mln. gyventojų, turi negalią, kurios lygis gali skirtis nuo lengvos iki sunkios. Daugiau nei trečdalis vyresnių nei 75 metai amžiaus žmonių turi neįgalumą, kuris tam tikru laipsniu riboja jų veiklą. Numatoma, kad šis skaičius didės, kadangi ES populiacija sensta. Dauguma šių žmonių dažnai negali dalyvauti visuomenės ir ekonomikos veikloje dėl fizinių ar kitų kliūčių bei dėl diskriminacijos. 

 

2018 m. lapkričio mėn., po daugelį metų vykusių diskusijų ir derybų tarp ES Parlamento, ES Komisijos ir Europos valstybių narių Tarybos, buvo pasiektas Europos paslaugų prieinamumo akto laikinasis susitarimas. 

Europos neįgaliųjų forumas, atstovaujantis neįgaliųjų asociacijoms ES valstybėse narėse, paskelbė, kad:

,,Minėtas aktas neatsižvelgia į neįgaliųjų interesus. Jame daugiausia kalbama tik apie skaitmeninį paslaugų prieinamumą, bet ne apie realią aplinką, kurioje gyvena neįgalieji.“

Europos paslaugų prieinamumo akte bus nustatyti nauji ES minimalūs paslaugų prieinamumo reikalavimai tam tikram produktų ir paslaugų spektrui, kurį Europos Komisija pasiūlė 2015 m., praėjus daugiau nei 10 metų po judėjimo dėl negalios kampanijos pradžios.

Milijonams žmonių gyvenančių su negalia Europos Sąjungoje  turi būti prieinama produktų ir paslaugų įvairovė. Tai: kompiuteriai, išmanieji telefonai, televizoriai, bankomatai, mokėjimo terminalai, elektroninės knygos, interneto svetainės, mobiliosios privačių įmonių programėlės (aplikacijos) bei bilietų automatai. Visiems europiečiams taip pat turės būti prieinamos 112 skubios pagalbos tarnybos ir telefonijos paslaugos.

Nepatenkinti lūkesčiai  

Nepaisant to, akte trūksta kai kurių esminių aspektų. Į jį neįtrauktas transportas. Neįtrauktos mikroįmonių teikiamos paslaugos. Neįtrauktas naudojimasis buitiniais prietaisais. Į aktą taip pat neįtraukti jokie įpareigojimai dėl visiems prieinamų pastatų ir infrastruktūros projektavimo. Neįtraukta realioji aplinka, kurioje žmonės praleidžia didžiąją laiko dalį.“

Europos neįgaliųjų forumas, 2018 m. lapkričio mėn. ⁷

 

Nepaisant to, kad trūksta pagrįstų teisės aktų, kurie galėtų paskatinti teigiamą raidą, visiems prieinamo turizmo rinkos ekonominė vertė suteikia aiškią paskatą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui spręsti šį klausimą ne tik kaip viešą problemą, bet ir traktuoti kaip komerciniu požiūriu vertingą sektorių.

Kaip ir plačiau išdėstyta sekančiame skyriuje, turizmo pramonė gali turėti didelės ekonominės naudos, jei potencialiems klientams – turistams, turintiems specifinių prieigos reikalavimų, bus teikiami tinkami pasiūlymai ir sudaromos patogios sąlygos keliauti.

Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais rinkos tyrimų rezultatais, įvairiose Europos šalyse  neįgalieji, besidomintys kelionėmis, užima didelę dalį potencialios rinkos. Tyrimų metu atliktų paskaičiavimų duomenimis, tokia rinka gali generuoti gerą ekonominę grąžą turizmo sektoriui.⁸

 

Lankytojų įvairovė ir visiems prieinamo turizmo paklausa

 

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 1 mlrd. žmonių su negalia. Tai sudaro maždaug 15% pasaulio gyventojų, turinčių fizinę, protinę ar jutiminę negalią.

PSO ir Pasaulio banko (Pasaulio neįgalumo ataskaita, 2011 m.) surinktais duomenimis, yra glaudus ryšys tarp senėjimo ir negalios. Vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 65 metų), kurie negali būti laikomi „neįgaliais“, labai dažnai susiduria su panašiais sunkumais vykdydami kasdienę veiklą. Jie paprastai yra priskiriami prie asmenų, turinčių specialius prieigos reikalavimus, todėl šios grupės asmenų skaičius išauga.

 

Minėti asmenys yra svarbi potencialių klientų rinkos dalis, kuri gali būti naudinga turistus priimančioms šalims ir vystomoms turizmo kryptims, jei šios imsis reikiamų priemonių paslaugų prieinamumui gerinti.

Šis ženklus potencialas tampa dar akivaizdesnis, turint omenyje vykstantį spartų populiacijos senėjimą. 2015 m. pasaulyje buvo 617 milijonų žmonių, vyresnių nei 65 metai amžiaus, t.y. 8,5 proc. pasaulio gyventojų. Numatoma, kad šis skaičius per 15 metų padidės daugiau nei 60 proc.: 2030 m. pasaulyje bus apie 1 mlrd. vyresnio amžiaus žmonių, t.y. 12,0% visų gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalis toliau didės per ateinančius 20 metų: iki 2050 m., pasaulyje bus 1,6 milijardo žmonių, vyresnių nei 65 metai amžiaus, ir tai sudarys 16,7 proc. visų pasaulio gyventojų. 

Dėl senstančios visuomenės auga žmonių, turinčių specialių prieigos reikalavimų, bet galinčių keliauti, skaičius. Tai, savo ruožtu, didina visiems prieinamos aplinkos, transporto ir paslaugų paklausą bei tuo pat metu atneša naudos turizmo sektoriui. Dauguma vyresnio amžiaus gyventojų turi pakankamas pajamas ir poreikį keliauti tiek savo šalyje, tiek užsienyje, o jų išlaidos paprastai yra didesnės nei kitų turistų. Kadangi daugelis žmonių su negalia bei vyresnio amžiaus žmonės nebėra aktyvi darbo jėga, jie turi galimybę keliauti ištisus metus, o tai padeda sumažinti daugelio vietovių paklausos sezoniškumą.

Asmenų, turinčių specialius prieigos reikalavimus, svarbą turizmo sektoriui patvirtino 2014 m. paskelbto tyrimo rezultatai. Tyrimą užsakė Europos Komisija, siekdama pateikti nuoseklų dabartinės ir būsimos potencialios turizmo paklausos Europoje vaizdą bei įvertinti jos ekonominį poveikį.

Remiantis šiuo tyrimu, 2011 m. ES buvo 138,6 mln. žmonių, turinčių specialių prieigos reikalavimų (apie 27 proc. visų gyventojų). Iš jų 35,9 proc. sudarė 15–64 metų amžiaus neįgalieji, o 64,1 proc. – 65 metų ir vyresni asmenys. 2012 m. žmonės, turintys specialių prieigos reikalavimų, ES atliko apie 783 milijonus kelionių, o tai sudarė 356 milijardų eurų bendros pridėtinės vertės ir sukūrė apie 8,7 mln. darbo vietų.

Tikimasi, kad dėl senstančios visuomenės, kuri Europoje yra daug didesnė nei kitur, iki 2020 m. paklausa kelionėms išaugs 10% – maždaug 862 mln. kelionių per metus, t.y. vidutiniškai kasmet augs 1,2%.

Tačiau bendras potencialas yra daug didesnis: jei būtų galima žymiai padidinti su turizmu susijusios infrastruktūros prieigą, tuomet būtų galima tikėtis iki 1,231 milijono kelionių per metus, ir tai sudarytų 43,6% augimo. Jei infrastruktūros prieinamumas pagerėtų, tikimasi, kad bendras ES turistų, turinčių specialių prieigos reikalavimų, indėlis į ekonomiką palyginus su dabartiniu padidėtų maždaug 36%.

Be to, kaip ir dauguma žmonių, asmenys, turintys specialių prieigos reikalavimų, retai keliauja vieni; priešingai, jie paprastai nori ar turi keliauti su artimaisiais ar draugais. Remiantis ankstesniu tyrimu, žmonės, turintys specialių prieigos reikalavimų, ES vidutiniškai lydi  daugiau nei vienas palydovas (1,9 ).

Atsižvelgiant į tai, jei bus tenkinami ir kelionės palydovų poveikis šiai rinkos daliai,  visiems prieinamo turizmo ekonominis indėlis augs panašiu mastu.

Turistai, turintys specialių prieigos reikalavimų, ir senyvi žmonės nėra homogeniškos grupės⁹. Kalbant apie jų kelionės motyvaciją, pažymėtina tai, kad jie labai nesiskiria nuo kitų keliautojų. Tačiau reikia atsižvelgti į kai kuriuos specialius reikalavimus: pavyzdžiui, pasiruošimas kelionei minėtos grupės asmenims vaidina labai svarbų vaidmenį. Svarbiausios čia yra giminaičių ir draugų rekomendacijos, taip pat asmeninė kelionių patirtis. Nors brošiūros ir kitos spausdintos priemonės vis dar yra svarbios, yra pakankamai aišku, kad internetas su daugybe tyrinėjimo galimybių yra labai svarbus informacijos šaltinis.

Daugelis turistų su negalia, vyresni svečiai, o taip pat šeimos su vaikais ieško konkrečios informacijos apie jiems svarbias paslaugų prieinamumo sąlygas. Taigi, tokios informacijos trūkumas laikomas didele kliūtimi. Šeimos su vaikais, visų pirma, nori gauti išsamesnės informacijos apie kurorto, viešbučio ar laisvalaikio komplekso prieinamumą. Visoms grupėms svarbu, kad tokia informacija būtų pateikiama standartinėse masinio informavimo priemonėse, o ne tik specialiosiose žiniasklaidos priemonėse.

Daugelis keliautojų dažnai įvardija tokias problemas, kaip aptarnaujančio personalo sąmoningumo trūkumas ir žinių apie svečio poreikius neturėjimas. Tos pačios problemos pastebimos ir apgyvendinimo srityje. Kitos svarbios kliūtys yra nepakankamas aptarnavimas ir fizinio prieinamumo stoka.

 

Visiems prieinamo turizmo pasiūla 

 

Turistų kelionių tikslas yra integruota lankytinų vietų ir paslaugų sistema, arba išteklių rinkinys, kuris pritraukia ir skatina keliautoją dėti reikiamas pastangas, norint ten išvykti ir pasilikti.

Norint, kad lankytina vieta būtų pertvarkyta į sėkmingą turizmo vietą, būtina, kad tam tikroje vietovėje (kuri laikoma pajėgia konkuruoti rinkoje) esantys ištekliai (gamtiniai ištekliai, architektūriniai, istoriniai ir kt. objektai) taptų realiais konkurenciniais privalumais įgyvendinant konkrečias rinkodaros strategijas, kurių tikslas –  patenkinti vis sudėtingesnius ir įvairesnius kliento/turisto poreikius ir pageidavimus.

Šis derinys, padedantis sukurti kelionės tikslą, gali būti teikiamas per turizmo paslaugų grandinę, kurioje pabrėžiami ne tik idealūs produktai ir paslaugos, bet ir jų tarpusavio ryšiai. Tiesą sakant, nepakanka stulbinančių kraštovaizdžių, krištolo skaidrumo vandenų ir įspūdingų pakrančių: norint pritraukti turistus, būtina teikti įvairius produktus, sukurti išskirtinę aplinką (maitinimą ir apgyvendinimą), organizuoti pramogas, poilsį, sportą, kultūrinius renginius, ir taip patenkinti skirtingus klientų poreikius.

Visos paslaugos ir lankytinos vietos, kurios ir formuoja paskirties vietą, yra tikrai daug platesnio spektro, nei paprastai galvojama. 

Būtina suprasti, kad kiekvienas grandinės elementas turi įtakos kitiems elementams ir priklauso nuo kitų elementų: jei vienas iš elementų, pradedant kokybe ir baigiant praktiškumo požiūriu, yra silpnas, atostogos gali būti smarkiai sugadintos.

 

Pasekmės gali turėti tiesioginį poveikį įmonės valdymui: nepatenkintas klientas nebesinaudos paslaugomis, be to, jis pareikš neigiamą nuomonę apie produktą, kai, tuo tarpu, galutinių vartotojų nuomonės yra laikomos tikromis ir patikimomis.

Akivaizdu, kad vienas verslininkas negali tiesiogiai kontroliuoti visų grandinės elementų, todėl svarbu, kad į visus strateginius sprendimus, susijusius su turizmo vietovės plėtra, būtų įtraukti visi su tuo susiję viešojo ir privataus sektoriaus subjektai, kurie turi teisę priimti valdymo sprendimus bei turi galimybių planuoti bei įgyvendinti priemones paskirties teritorijos tobulinimui ir pertvarkymui.

Visiems prieinamo turizmo paslaugų pasiūla turi būti adekvati tiek individualių tiekėjų teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu, tiek didėjančios paklausos atžvilgiu. Tik taip gali būti sukurta gerai veikianti rinka, kurioje tenkinami visi vartotojų poreikiai.

2014 m. Europos Komisija sudarė sutartį su tyrėjų grupe, įskaitant Europos visiems prieinamo turizmo tinklo (angl. ENAT) narius, dėl tyrimo „Visiems prieinamo turizmo paslaugų pasiūlos projektavimo ir teikimo Europoje tikrinimas“¹⁰ atlikimo.

Atliekant šį išsamų tyrimą, buvo išanalizuotos Europos turizmo paslaugų teikėjų interneto svetainės, siekiant nustatyti, kiek ir kokių tipų informacijos apie visiems prieinamo turizmo pasiūlą yra skelbiama. Surinkta trijų tipų informacija: 

• Apie narystę esamose prieinamumo informacijos schemose (angl. AIS). Šios schemos sujungia didelį skaičių tiekėjų ir visiems prieinamų paslaugų, pagal jas informacija apie minėtas paslaugas yra teikiama keliautojams, turintiems specifinių prieigos reikalavimų; 
• Apie atskirus registruotus tiekėjus, kurie teigia teikiantys visiems prieinamas paslaugas/infrastruktūrą; ši informacija surinkta per internetinį įrankį Pantou.org, kuris buvo specialiai sukurtas šiam tyrimui;
• Apie tiekėjus ir paslaugas iš aptiktų trečiųjų šaltinių, kuriuose teikiama informacija apie turistines vietas. Minėti šaltiniai yra šie: Hotels.com, kuris yra Expedia, Inc. filialas, handistrict.com – internetinė duomenų bazė, sukurta Prancūzijos įmonės Kernix, ir kelios kitos AIS bei nacionalinės ar regioninės turizmo paslaugų tarnybos internete.“

Šiame plataus masto tyrime pirmą kartą apžvelgta esamų visiems  prieinamo turizmo paslaugų pasiūla Europoje, kuri buvo palyginta su bendra turizmo paslaugų pasiūla.

 

Apskaičiuota, kad 2010 m. ES turizmo pramonėje veikė apie 3,4 mln. įmonių. Šiose įmonėse dirba  11 proc. nefinansinio verslo ekonomikos darbuotojų ir 29 proc. paslaugų sektoriaus asmenų. Be to, daugiau nei viena iš dviejų turizmo pramonės įmonių veikė apgyvendinimo, maisto ir gėrimų tiekimo sektoriuje.

Atliekant šį tyrimą, buvo taikomas kartografavimo metodas, kuris atskleidė, kad ES valstybėse narėse (ES-28) yra  313 286 visiems prieinamo turizmo paslaugų tiekėjų. Esamose prieinamumo informacijos schemose nurodomi 224 036 prieinami objektai ir paslaugos.

Tyrimo metu nustatyta, kad prieinamo turizmo paslaugos sudaro apie 9,2% visos turizmo paslaugų pasiūlos. 

Nors šiame tyrime daugiausia dėmesio buvo skirta prieinamų paslaugų teikimui, galimas tokių paslaugų poreikis buvo įvertintas atlikus lygiagretų tyrimą, kurio pagrindiniai duomenys  buvo pateikti anksčiau.

Remiantis šiais skaičiavimais, galima teigti, kad prieinamų paslaugų paklausa gali siekti net 37% visos kelionių rinkos, vertinant pagal kelionių skaičių.

Palyginę šiuos duomenis su duomenimis, rodančiais, kad tik 9,2 proc. paslaugų yra teikiama turistams, turintiems specialių prieigos reikalavimų, matome, kad šiandien pastarosios pasiūlos atotrūkis nuo bendrosios prieinamų paslaugų pasiūlos yra labai ženklus –  27,8 procentinių punktų. 

Be to, tikėtina, kad atotrūkis tarp prieinamų paslaugų teikimo ir tokių paslaugų paklausos ateinančiais metais tik didės. Remiantis lygiagrečios paklausos tyrimu, tikimasi, kad prieinamų paslaugų paklausa 2020 m. bus bent 24,2% didesnė nei šiandien. Nesant jokių prieinamo turizmo paslaugų pasiūlos pokyčių, mažiausiai 1,2 mln. papildomų turizmo įmonių turės teikti prieinamo turizmo paslaugas, kad būsima paklausa būtų patenkinta.

Iš anksčiau pateiktų duomenų matyti,  kad prieinamo turizmo paslaugų paklausa turėtų būti labiau orientuota į prieinamumą kaip į konkurencinį veiksnį turizmo sektoriuje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad norint iki galo išnaudoti šios paklausos potencialą, prieinamumo problemų sprendimas turėtų apimti visą turizmo paslaugų grandinę, kurią sudaro visos paslaugos, turistų naudojamos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, t.y. nuo planavimo etapo iki grįžimo namo.

Tai reiškia, jog būtina atsižvelgti į daug turizmo sektoriaus veiksnių: ne tik į apgyvendinimo sąlygas, bet ir tokius veiksnius, kaip restoranai, transportas, muziejai, paminklai, sporto objektai, renginiai, informacijos ir priėmimo paslaugos, gidai ir papildomos paslaugos, ir pan.

Būtina suprasti, kad kiekvienas turizmo grandinės elementas veikia kitus elementus ir nuo jų priklauso: jei vienas iš elementų yra silpnas, kokybės ir kliento patirties požiūriu visos atostogos gali būti stipriai sugadintos. Prieinamų paslaugų pasiūlos grandinė taip pat turi būti gerai „sujungta“, kad turistai visos kelionės metu nepatirtų  problemų keliaudami iš vienos vietos į kitą.   

Viešbutis be barjerų, šalia kurio nėra jokių laisvalaikio ir kultūros objektų, pasiekiamų žmonėms, turintiems specialių prieigos poreikių, nebus patrauklus klientams, nepaisant to, kokios aukštos pasiekiamumo ir naudojimo kokybės reikalavimus jis atitiktų. Tas pats pasakytina ir apie muziejus ar paminklus, kurie negali būti pasiekti  tinkamomis transporto priemonėmis, arba netoli jų nėra tinkamos apgyvendinimo infrastruktūros, pritaikytos klientams, turintiems specifinių prieigos poreikių.

Todėl paskirties vietose turėtų būti sukurta visapusiška Visiems prieinamo turizmo produktų ir paslaugų pasiūla, kur visi tiekimo grandinės elementai (rezervavimo sistemos, apgyvendinimas, transportas ir kt.) būtų lengvai pasiekiami.

Reikia pridurti, kad turizmo paskirties vieta, kuri tenkina lankytojų, turinčių specialių prieigos poreikių, reikalavimus, sąlygoja geresnę paslaugų kokybę bei užtikrina gerą patirtį ne tik šiems, bet ir visiems kitiems lankytojams bei pagerina vietinių gyventojų kasdieninio gyvenimo kokybę.

Šį aspektą iliustruoja keli pavyzdžiai. Rampos, įrengtos prie įėjimo į tokius pastatus, kaip viešbutis, restoranas, muziejus ar parduotuvė, yra labai svarbios žmonėms, kurie naudojasi invalido vėžimėliais, tačiau tuo pat metu tokia prieiga prie pastato yra patogi ir lengvai prieinama visiems keliautojams, turintiems  bagažo ant ratų, kūdikių vežimėlių ar riedančių vaikštynių. Viešbučio kambarys, kuris yra pakankamai didelis, kad žmonėms su invalido vežimėliu būtų patogu savarankiškai judėti, yra ir visiems kitiems patogus kambarys. Dideliu šriftu ir kontrastingomis spalvomis parašytas meniu ar informacinė skrajutė palengvina skaitymą visiems, ne tik žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. Kai suoliukai įrengiami šalia pėsčiųjų tako parke ar istorinėje vietoje, apsilankymas tampa patogesnis visiems.

Ambrose ir Veitch (Europos Visiems Prieinamo Turizmo Tinklas (ENAT)) diagramoje apibendrino „prieinamumo pridėtinę vertę“ turizmo paskirties vietoms ir įmonėms: 

 

Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad visi turistai gali turėti specifinių prieigos poreikių; jie nesudaro homogeninės grupės ir nėra atskiras rinkos segmentas, tačiau priklauso skirtingiems segmentams. Pavyzdžiui, kalbant apie kelionės motyvaciją, bet kuris kitas turistas, esantis tarp tų, kurie turi specialių prieigos poreikių, taip pat keliauja dėl kultūrinių priežasčių, dėl to, kad nori sportuoti ar ieško atpalaiduojančių ir ramių atostogų, ieško linksmos ir įdomios patirties, ir t.t.

Visus juo sieja tik noras rasti turizmo pasiūlymų, kurie atitiktų reikalavimus, sąlygotus asmeninės padėties, ir ši padėtis gali skirtis priklausomai nuo asmeninių nuolatinių ar laikinų problemų. Ypač svarbu šiems asmenims užtikrinti galimybę bendrauti su apmokytu personalu, kuris suprastų jų poreikius ir žinotų, kaip su jais tinkamai bendrauti.

 

---

⁷ http://www.accessibletourism.org/?i=enat.en.news.2090

⁸ Ekonominės visiems prieinamo turizmo paskatos – Federalinė ekonomikos ir darbo ministerija, Vokietija, 2004 m. Prieinamumo rinkos ir suinteresuotųjų šalių analizė –  OSSATE/ Surrey universitetas, Jungtinė Karalystė, 2006 m. 

⁹ Visiems prieinamo turizmo ekonominis poveikis ir kelionių modeliai Europoje – GFK ir partneriai 

¹⁰ Prieinamo turizmo paslaugų pasiūlos žemėlapio sudarymas ir teikimo patikra. (220/ PP/ ENT/ PPA /12/6491) 2015 m. balandžio 2 d.