Turizmo visiems/Visiems prieinamo turizmo koncepcijos trumpa istorija

Prieigos prie turizmo paslaugų neįgaliesiems problema yra pripažinta Europos problema jau nuo 1990 m., kurie buvo paskelbti Europos turizmo metais. Tais pačiais metais buvo surengta konferencija „Turizmas visiems Europoje“, kurioje:

„<…> netiesioginė sąsaja tarp turizmo organizacijų ir neįgaliųjų grupių atstovų tapo svarbiu žingsniu į priekį šioje probleminėje srityje, nukreipiant dėmesį nuo „socialinių poreikių“ ir suteikiant neįgaliesiems (ir jų šeimoms) tokią pat prieigą prie turizmo paslaugų, kaip ir darbingiems asmenims”. 

(Toerisme Vlaanderen 2001).

Tačiau pati visiems prieinamo turizmo koncepcija pradėjo vystytis vėliau. 1980-ųjų pabaigoje prasidėjo tarptautinis judėjimas, pavadintas „Turizmas visiems“. Sakoma, kad šį judėjimą paskatino „Baker Report“ – pranešimas, kuris buvo publikuotas Anglijos Turizmo Valdybos 1989 m. Pranešime Anglijos turizmo industrijai buvo rekomenduojama padaryti turizmo paslaugas prieinamas visiems vartotojams, nepaisant jų gebėjimų ar negalios, amžiaus, šeimyninės ar finansinės padėties.

Vėlesniu laikotarpiu keletas kitų Europos organizacijų ėmė skirti vis daugiau dėmesio šiems ir panašiems klausimams. Per labai trumpą laikotarpį kampanija „Turizmas visiems“ buvo pradėta ir išplėtota keliose pasaulio šalyse. Kampanijų pavadinimai keitėsi priklausomai nuo to, kokiai šaliai jos buvo skirtos, pvz., „Tourisme pour tous“ (Prancūzija), „Tourismus für Alle“ (Vokietija), Tourism for All (Jungtinė Karalystė), „Turismo per tutti“ (Italija) ir „Turism för alla“ (Švedija).

Bendrą šios sąvokos vardiklį ir filosofiją sudarė „kokybiškos“ paslaugos tiekimo poreikis.

„Turizmo visiems“ koncepcija yra lygi „Kokybiško turizmo“ koncepcijai.

Paklausa kokybei ir komfortui neprieštarauja prieinamumo paklausai; iš tiesų, net yra atvirkščiai.

Norint sukurti gerą produktą, aplinką ar paslaugą, kurią visi žmonės galėtų naudoti vienodai, būtina atsižvelgti į daugelio potencialių vartotojų poreikius. Toks tikslas buvo iškeltas Šiaurės Ministrų Tarybos deklaracijoje 2002 metais:

„Kiekvienas turi turėti galimybę keliauti į kitas šalis, šalies viduje ar į bet kurią vietą ar renginį, kurį asmuo norėtų aplankyti.“

Europos Sąjunga pavadino 2003 metus Europos neįgaliųjų metais. Daugeliu atžvilgių tai buvo „takoskyros“ metai. Tais metais įvykdyta daug sėkmingų kampanijų, renginių ir įvykių visoje Europoje. Atsižvelgiant į tai, už užimtumą ir socialinius reikalus atsakinga Komisijos narė Anna Diamantopoulou įsteigė ekspertų grupę, kuriai buvo pavesta parengti pranešimą su konkrečiais pasiūlymais, kaip spręsti turizmo paslaugų prieinamumo klausimą vis įvairesnėje ir nuolat senstančioje visuomenėje.⁵

Ataskaitoje daugiausia dėmesio buvo skiriama prieinamumo skatinimui kaip priemonei, kuria siekiama prisidėti prie sėkmingo Europos ekonominio ir socialinio atsinaujinimo strategijos, inicijuotos prieš trejus metus Europos Vadovų Taryboje, Lisabonoje. Europos Sąjunga įsipareigojo modernizuoti ir stiprinti socialinę sanglaudą ir socialinę apsaugą, o tai yra pagrindinis veiksnys siekiant didesnio augimo iki 2010 m. bei kuriant Europą kaip geresnę vietą gyventi. Ataskaitoje buvo išsamiai aptarti neįgalumo klausimai, kurie yra pagrindiniai ES „Lisabonos strategijos“ elementai, grindžiami keturiais strateginiais tikslais: konkurencingumo didinimu, visiško užimtumo užtikrinimu, socialinės sanglaudos stiprinimu ir tvaraus vystymosi skatinimu.

Pirmajame ES „Veiksmų plane dėl negalios“ (2003–2010 m.) buvo teigiama, kad kiekvienas vyriausybės sektorius turėtų vykdyti politiką ir veiksmus, leidžiančius užtikrinti paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Tai paskatino daugelio veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis vykdymą, ir skirtinguose lygmenyse buvo plačiai pripažinta „sektoriaus atsakomybė už paslaugų prieinamumą“. Turizmo sektoriuje „Turizmo visiems“ koncepcijos įgyvendinimas priklauso nuo tam tikrų politikos elementų integravimo į kelias politikos sritis. Šios sritys apima pramonės politiką, regioninės ir nacionalinės plėtros politiką, negalios politiką ir užimtumo politiką. Sričių įvairovė taip pat galėtų būti papildyta aplinkos, transporto, informacinių ir ryšių technologijų bei švietimo politika (pastaroji siejama su architektų ir planuotojų rengimu pagal Universalaus dizaino koncepciją).

Per pastaruosius metus sprendžiant prieinamo turizmo problemas, buvo finansuota nemažai ES projektų (tokių, kaip EU.FOR.ME „Leonardo Da Vinci“ projektas arba I.T.T.I. „Leonardo da Vinci“ naujovių perdavimo projektas), o 2008 m. pabaigoje ES finansuojamas projektas „Europos prieinamo turizmo tinklas“ (angl. ENAT) tapo daugelio suinteresuotųjų šalių organizacija, kuri sprendžia paslaugų prieinamumo klausimus, susijusius su turizmo paskirties vieta, tiekėjais ir neįgaliaisiais Europos lygmeniu.

2008 m. liepos mėn. Europos Komisija pasiūlė įteisinti ES lygmens teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti piliečius nuo diskriminacijos dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo tokiose visuomenei komerciškai pasiekiamose srityse, kaip socialinė apsauga, švietimas, prieiga prie prekių ir paslaugų bei prekių ir paslaugų pasiūla.

Pateiktas pasiūlymas dėl naujos ES direktyvos grindžiamas Amsterdamo sutarties 13 straipsniu, kuris leidžia ES teisės aktams užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų taikomas minimalus standartinis apsaugos nuo diskriminacijos lygis.

Prieigos prie prekių ir paslaugų atžvilgiu, į šią kategoriją yra įtrauktos tik profesinės ir komercinės paslaugos. Tokiu būdu, kelionių, turizmo ir svetingumo paslaugos patenka į Direktyvos aprėpiamą sritį. Kambarių nuoma viešbučiuose yra konkrečiai paminėta aiškinamajame memorandume kaip komercinės paslaugos pavyzdys. 

Pasiūlyme nurodyta, kad paslaugų teikėjai turi numatyti visuomenės poreikius, siekiant išvengti tiesioginės ar netiesioginės klientų diskriminacijos.

– „Numatant neįgalių asmenų poreikius, jiems turi būti suteikta efektyvi prieiga prie socialinės apsaugos, socialinių lengvatų, sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo paslaugų bei užtikrinta visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų, įskaitant būstą, pasiūla“.

Tačiau direktyvos projekto aiškinamajame memorandume sakoma: „Į šį įsipareigojimą nebus atsižvelgiama tuo atveju, jei tai užkrautų neproporcingai didelę naštą arba reikėtų itin didelių produkto ar paslaugos pokyčių“.

Neproporcinga našta turėtų būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.

Lisabonos sutartis, kuri įsigaliojo 2010 m. gruodžio 1 d., apėmė daugybę Romos, Mastrichto ir Amsterdamo sutarčių pakeitimų dėl Europos Sąjungos veiklos. Ši sutartis pirmą kartą suteikė Europos institucijoms (Parlamentui, Tarybai ir Komisijai) „palaikančiąją kompetenciją“ imtis veiksmų remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus turizmo srityje. 

Tai suteikė teisinį pagrindą daugeliui „preliminarių veiksmų“, kuriuos finansavo Europos Parlamentas, spręsdamas aktualius klausimus, tarp jų ir dėl Socialinio turizmo („Calypso“ akcija) bei Visiems prieinamo turizmo plėtros. 

2014 m. Europos Sąjungoje buvo užsakytos trys didelio masto „sąryšio metodo“ mokslinės studijos, susijusios su Prieinamo turizmo koncepcija. Jose daugiausia dėmesio skirta: 

1. Įgūdžių reikalavimams pagal Prieinamo turizmo koncepciją; 
2. Rinkos paklausai ir ekonominiam Prieinamo turizmo poveikiui (su 2020 m. prognozėmis); 
3. Visiems prieinamo turizmo paslaugų pasiūlos ir veiklos rezultatų patikrinimui Europoje“. 

Šie tyrimai parodė, kad reikalingos naujos mokymų programos, kurios atitiktų specialių prieigos reikalavimų turinčių turistų poreikius. Be to, remiantis rinkos tyrimų rezultatais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, kaip aprašyta žemiau, buvo įrodyta, kad neįgaliųjų ir vyresnių lankytojų atstovaujama potenciali rinka yra labai svarbi, ypač atsižvelgiant į demografinį gyventojų senėjimą išsivysčiusiose ir besivystančiose ekonomikose. Kiekvienoje studijoje taip pat buvo pateikti keli atvejų tyrimai, kuriuose pateikiama „geroji praktika“ įgūdžių ir mokymų srityje, aprašoma visiems prieinamo turizmo verslo plėtra bei nustatomos visiems prieinamo turizmo vietos. Minėtas studijas galima rasti ENAT – Europos prieinamo turizmo interneto svetainėje.⁶ 

Neįgalūs ir vyresnio amžiaus asmenys yra labai svarbūs rinkos segmentai; jų kelionių dažnumas gali būti padidintas, jei būtų įvykdytos saugaus ir prieinamo pasiūlymo sąlygos. Jei paklausa būtų patenkinta, ekonominę grąžą ir užimtumo lygį būtų galima padidinti papildomomis šių grupių išlaidomis. Pritaikydami savo verslo strategijas ir pasiūlymus prie šių segmentų paklausos, turizmo operatoriai gali gauti ženklios naudos iš ilgalaikio demografinio augimo Visiems prieinamo turizmo rinkoje. 

Klientų aptarnavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: patenkinti specifinius prieigos reikalavimus turintį klientą, visų pirma, reiškia suprasti, kokie yra šie reikalavimai ir bandyti suvokti jų specifinį pobūdį, kad būtų galima tinkamai reaguoti į kliento prašymus ir parengti tinkamą produktą/paslaugą.

Kitas labai svarbus veiksnys yra galimybė pateikti integruotą pasiūlymą, siejantį turizmo produktų grandinę su visais jos elementais, įskaitant ir neįgalių turistų poreikių tenkinimą, bei paslaugų teikimo grandinę, kad klientas galėtų mėgautis paslaugomis tiek visoje grandinėje, tiek atskirose jos dalyse.

 ⁵ Visiems pasiekiama Europa. Europos Komisijos įsteigtos ekspertų grupės ataskaita http://www.accessibletourism.org/?i=enat.en.reports.442  

⁶ Europos konferencijos protokolai: „Atsižvelkime į prieinamumo atotrūkį“ („Mind the Accessibility Gap“), 2014 m., Briuselis. http://www.accessibletourism.org/?i=enat.en.search&q=mind+the+gap