Visiems prieinamas turizmas teisės aktų sistemoje

 

Viskas, kas vyksta tarptautiniu ir Europos lygmenimis bendrųjų asmenų teisių, o ypač paslaugų prieinamumo kontekste, vienaip ar kitaip turi tiesioginį poveikį Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams ir vietos lygmenims. Visuotinis dėmesys neįgalumo problemoms padidėjo 80-ųjų pabaigoje, daugiausia dėl Jungtinių Tautų iniciatyvos, kai jau 1975 m. buvo priimta rezoliucija, apimanti ir deklaraciją dėl neįgaliųjų teisių. 

 

1981 m. – JT ,,Neįgaliųjų metai”

 

Tačiau kritinis momentas buvo 1981 m., kurie JT Generalinės Asamblėjos yra apibrėžiami kaip „Neįgaliųjų metai“. Nuo šių metų prasidėjo „Neįgaliųjų asmenų dešimtmetis“ (1983-1992).

1993 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją, kurioje įtvirtintos „Standartinės neįgalių asmenų lygių galimybių užtikrinimo nuostatos“. Net jei šios standartinės nuostatos neturi jokios teisiškai įpareigojančios galios, jos yra labai griežtos rekomendacijos vyriausybėms skatinti ir skelbti politiką, kuria siekiama užtikrinti lygias teises žmonėms su negalia.

 

Šis dokumentas, atsiradęs „Neįgaliųjų asmenų dešimtmečiu“ sukauptos patirties pagrindu, apima visus neįgaliųjų gyvenimo aspektus. Jame taip pat yra nuostatų rinkinys, apimantis šias keturias temas: 

• Pagrindinės visiško dalyvavimo sąlygos
• Intervencijos sritys
• Faktinės priemonės
• Stebėjimo mechanizmas

Pavyzdžiui, keturios iš minėtų nuostatų yra tiesiogiai susijusios su turizmo sektoriumi: 

• 1 taisyklė. Sąmoningumo didinimas. Akcentuojant teises ir pareigas, poreikį pasitarnauti bei indėlį, kurį neįgalieji gali suteikti  visuomenei šalys didins visuomenės sąmoningumą ir jautrumą (pvz., potencialių turistų, turizmo srities verslininkų ir kt.) naudojant socialines kampanijas, reklamą žiniasklaidoje, kitaip viešai platinamą informaciją, viešąsias mokymo programas ir pan. 
• 5 taisyklė. Prieinamumas. Šalys vykdys veiksmų programas, kad užtikrintų prieinamą fizinę aplinką, pavyzdžiui, kuriant privalomus standartus ir gaires visose visuomenės srityse, tikintis, kad šios priemonės pasieks asmenis, atsakingus už jų įgyvendinimą (pvz., pastatai ar viešojo ir privataus transporto priemonės, skirtos viešajam naudojimui), taip pat bus imamasi priemonių, kad visiems žmonėms su negalia būtų suteikta prieiga prie informacijos ir komunikacijos priemonių visais įmanomais formatais. 
• 10 taisyklė. Kultūra. Šalys užtikrins, kad asmenys būtų integruoti ir dalyvautų įvairiose kiekvienoje šalyse vykstančiose kultūrinėse veiklose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti.
• 11 taisyklė. Poilsis ir sportas. Šalys imsis veiksmų, kad paplūdimiai, viešbučiai, sportas, sporto salės ir kt. būtų pasiekiami žmonėms su negalia. Visi kelionių ir laisvalaikio organizatoriai turėtų organizuoti paslaugas atsižvelgdami į neįgaliųjų poreikius, o tam būtina mokyti žmones.

 

JT neįgaliųjų asmenų teisių konvencija

 

2006 m. rugpjūčio mėn. Niujorke buvo priimta JT neįgaliųjų asmenų teisių konvencija. Joje buvo patvirtinta tarptautinė sutartis (privaloma, teisiškai įpareigojanti ir priverstinio pobūdžio), kuria užtikrinamos neįgaliųjų asmenų teisės ir laisvės. Tai buvo pirmoji sutartis dėl žmogaus teisių, patvirtinta XXI amžiuje. Tai, be abejonės, padėjo pagerinti požiūrį į neįgaliuosius praktikoje.

Konvencijos tikslas buvo reikšmingai išplėsti neįgaliųjų asmenų teises ir įtvirtinti šių teisių veiksmingumo kodeksą. Į sutartį, be kita ko, buvo įtraukti ir jau 1993 m. patvirtinti Bendrieji standartai. Visos šalys, ratifikavusios sutartį, tarp jų ir Europos Sąjungos šalys, privalo keisti ar panaikinti įstatymus, kad šie atitiktų minėtos sutarties nuostatas lygių galimybių atžvilgiu, užtikrinti, kad gyventojai nuo pat jauno amžiaus būtų sąmoningi, bei suteikti kuo daugiau informacinių išteklių, esant reikalui pasitelkiant tarptautinio bendradarbiavimo modelius.

Konvencija buvo įkvėpta naujo požiūrio į neįgalumą, pagal kurį neįgaliųjų būklė priskiriama prie kitokio pobūdžio kliūčių, kurios trukdo neįgaliesiems vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenės gyvenime, tad pagrindinė užduotis turėtų būti minėtų kliūčių įveikimas. Dėl šios priežasties visko prieinamumas visiems, tinkamo apgyvendinimo užtikrinimas, atstovaujamųjų organizacijų vaidmens stiprinimas bei prieinamumo integravimas į visus plėtros procesus yra prioritetai, kuriais remiamasi Konvencijoje. Dokumentas numato siekti tokių prioritetų, kaip orumas, lygybė ir nediskriminavimas, individuali autonomija, dalyvavimas ir įtraukimas į visuomenę, neįgalumo kaip žmonių dalies įvairovės pripažinimas.

Nors daugelis Konvencijoje pripažintų teisių, įskaitant ir neįgaliųjų asmenų žmogaus teises, yra įtvirtintos ir kituose tarptautiniuose susitarimuose, Konvencija kuria didelę pridėtinę vertę, atsižvelgiant į joje integruojamą esamą teisinę sistemą veiksmingam lygybės principo įgyvendinimui.

 

Nuo 2009 m. lapkričio 26 d. Konvencija tapo ES įstatymu. Tiesą sakant, Europos Sąjungos Tarybai ratifikavus dokumentą, jis įpareigojo Valstybės nares ne tik atsižvelgti į JT dokumente įtvirtintas teises, bet ir imtis veiksmų nustatytiems tikslams įgyvendinti.

Visų pirma, 30 straipsnis – Dalyvavimas kultūriniame gyvenime, poilsis, laisvalaikis ir sportas – yra tiesiogiai susijęs su kiekvieno piliečio galimybėmis susipažinti su turizmo pasiūlymais.

1 poskyrio formuluotėje teigiama:

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę lygiai su kitais dalyvauti kultūriniame gyvenime ir imasi visų tinkamų priemonių, kad neįgalieji:

(a) galėtų naudotis kultūrine medžiaga visais galimais formatais;

(b) turėtų prieigą prie televizijos programų, filmų, teatrų ir kitos kultūrinės veiklos;

(c) galėtų eiti į kultūrinius renginius ar tokias paslaugų vietas, kaip teatrai, muziejai, kino teatrai, bibliotekos ir turizmo paslaugos, ir, kiek įmanoma, turėtų prieigą prie nacionalinių kultūrinės svarbos paminklų ir vietovių.

Todėl valstybės privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog visi neįgalieji lygiai su kitais galėtų naudotis turizmo, kultūros ir laisvalaikio pasiūlymais.

 

Tvari plėtra ir prieinamas turizmas

 

2013 m. istoriniame JT aukšto lygio susitikime dėl negalios ir plėtros, kuriame dalyvavo kelių valstybių vadovai, buvo diskutuojama apie negalios ir plėtros ryšius, bei buvo raginama imtis aktyvesnių veiksmų, kad neįgalumo problemos būtų įtrauktos į pasaulinės plėtros darbotvarkę. Susitikimo dokumente prieinamumas buvo įvardintas kaip pagrindinė veiklos sritis.

Be to, JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon savo 2013 m. Pasaulinės miestų ir būsto dienos pranešime paragino tarptautinę bendruomenę padaryti miestus pasiekiamus visiems.

Paskutinėje „2030 m. Pasaulio veiksmų darbotvarkėje“, apimančioje tvarios plėtros tikslus (TVT 2015), 11 tikslas yra: „ Padaryti miestus ir žmonių gyvenvietes įtraukiančius, saugius, atsparius ir tvarius“. Tikslas aprėpia turizmą ir poilsį, jame raginama užtikrinti visuotinį visiems prieinamų ir tvarių transporto sistemų kūrimą, įtraukiančios urbanizacijos vystymą bei prieigą prie žaliųjų ir viešųjų erdvių.

 

 

Kaip jau minėta, 2011 m. ataskaitoje Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO) prognozuoja, kad turizmas augs ir tvariai vystysis, ir iki 2030 m. bus pasiektas 1,8 mlrd. tarptautinių turistų skaičius. Todėl visiems prieinamų miestų ir turizmo nuostatos užtikrina visišką socialinį ir ekonominį visų asmenų įtraukimą bei leidžia tikėtis tiesioginės naudos skatinant tvaresnius vartotojų kelionių įpročius.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO) taip pat atkreipia dėmesį į svarbius tvarios plėtros tikslų ir turizmo tarpusavio ryšius: su minėtais ryšiais susiję uždaviniai sudaro tris iš 17 TVT uždavinių. 

8 uždavinys; „Padorus darbas ir ekonomikos augimas“:

• iki 2030 m. numatoma parengti ir įgyvendinti tvaraus turizmo skatinimo politiką, kuria būtų kuriamos darbo vietos bei remiama vietos kultūra ir produktai;

12 uždavinys: „Atsakingas vartojimas ir gamyba“:

• numatoma kurti ir įgyvendinti priemones, skirtas stebėti tvarios plėtros poveikį tvariam turizmui, kuriančiam darbo vietas ir remiančiam vietinę kultūrą ir produktus.

14 uždavinys: „Gyvenimas žemiau vandens lygio“:

• besivystančios valstybės ir mažiausiai išsivysčiusios šalys tvariai naudos jūrų išteklius, įskaitant šių išteklių naudojimą turizmui.”

 

Europos teisės aktai

 

Europos pagrindinių teisių chartija ir Europos sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

Europos Sąjungos institucijose pripažįstama kiekvieno asmens teisė į lygybę prieš įstatymą, taip pat apsaugos nuo diskriminacijos teisė, kuri yra įtraukta ir į Europos pagrindinių teisių chartiją bei į Europos sutartį dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos.

ES pripažįsta teisę į nepriklausomą gyvenimo būdą, darbą ir saugumą.

Taip pat pripažįstama, kad prieiga prie laisvalaikio, kelionių ir turizmo paslaugų teikiamos naudos ir galimybių neturėtų būti apribota piliečiams su negalia, ir pastarieji privalo galėti naudotis minėtomis paslaugomis patogiai ir saugiai, kaip ir kiti Europos piliečiai, kurie tai gali jau šiuo metu.

13 straipsnis – Europos Sąjungos steigimo sutartis

Europos Sąjungos steigimo sutarties 13 straipsnis įgalioja Tarybą imtis reikiamų veiksmų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos. 

2003 m. – Europos žmonių su negalia metai

Europos Sąjungos Taryba 2003 metus paskelbė Europos neįgaliųjų metais. Šiais metais visose Valstybėse narėse ir visose srityse buvo vykdomos informavimo kampanijos neįgaliųjų diskriminacijos problemos eskalavimui bei skatinami gerosios patirties  mainai šiame sektoriuje. Šiais metais buvo pasiekta labai teigiamų rezultatų visai turizmo pramonei, tačiau to nepakanka. Bet kokiems pokyčiams reikia laiko, ir turizmo srityje iš tiesų įvyko daug pokyčių, tačiau dar daug ką reikia padaryti.

2007 m. – Europos lygių galimybių visiems metai

Europos Sąjungos taryba 2007 metus paskelbė Europos lygių galimybių visiems metais, siekdama didinti visuomenės sąmoningumą, naikinti diskriminacinį požiūrį ir elgseną bei suteikti piliečiams daugiau informacijos apie jų teises ir pareigas. Pavyzdžiui, siekiant šių metų (2018 m.) tikslų, paskelbtos oro ir geležinkelių transporto keleivių teisės, o taip pat priimtos direktyvos kitoms transporto priemonėms. Visa tai gali padėti Europos turizmo sektoriaus paslaugų teikėjams sužinoti, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti, kad visi klientai galėtų lygiateisiškai naudotis jų produktais ir paslaugomis.

 

JT neįgaliųjų asmenų teisių konvencijos priėmimas

2006 m. gruodžio 13 d. buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų asmenų teisių konvencija ir jos neprivalomasis protokolas. Ši konvencija yra pirmoji tarptautinė teisiškai privaloma priemonė, įtvirtinanti minimalius neįgaliųjų asmenų teisių standartus bei pirmoji žmogaus teisių konvencija, prie kurios prisidėjo ir ES.

2009 m. lapkričio 26 d. Europos Taryba priėmė sprendimą prisidėti prie konvencijos, kuri ES įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 22 d.

Pagrindiniai JT konvencijos elementai atsispindi 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios.

Europos strategija dėl negalios 2010–2020 m.

2010 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija priėmė 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios, kuria siekiama panaikinti kliūtis, trukdančias neįgaliems asmenims lygiateisiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Strategiją sudaro aštuonios sritys bendriems ES ir Valstybių narių veiksmams. Tai prieinamumas, dalyvavimas, lygybė, užimtumas, švietimas ir mokymas, socialinė apsauga, sveikata ir išorės veiksmai.

Europos Komisijos darbo dokumente pateikiami konkretūs strategijoje nustatyti uždaviniai bei veiksmai, numatyti šiems uždaviniams įgyvendinti. Daugiau informacijos rasite Europos Komisijos interneto svetainėje. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1137&langId=en 

Europos prieinamumo aktas (2015-2018)

Nuo 2015 m. Europos Sąjunga svarsto pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį kai kurie produktai ir paslaugos taptų pasiekiami visoje Europoje: tai Europos prieinamumo aktas. Deja, diskusijos Europos Parlamente byloja apie aiškią riziką, kad akto svarba gali būti nepakankamai įvertinta.

2015 m. gruodžio 2 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto. Jeigu šis pasiūlymas būtų priimtas, tai leistų įtvirtinti bendrus produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimus visoje ES. Šiuo metu ES nėra specialių teisės aktų, užtikrinančių produktų ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, todėl siūlomas Prieinamumo aktas šias galimybes gali atverti.

Europos prieinamumo aktas yra teisės akto pasiūlymas, kurį priėmus daugelis Europos Sąjungos (ES) produktų ir paslaugų taptų lengviau pasiekiami žmonėms su negalia. Daug ES organizacijų kovoja už tai, kad pasiūlymas būtų priimtas, bei kad Prieinamumo aktas taptų teisiškai įpareigojančiu įstatymu. Siūlomas Prieinamumo aktas yra pateikiamas teisiškai privalomos direktyvos forma, o tai reiškia, kad ES Valstybės narės privalėtų vykdyti tai, kas yra nurodyta akte.

Deja, paskutinio laikino susitarimo dėl Europos Prieinamumo akto ES institucijos pasiekė tik 2018 m. lapkričio 8 d., ir šis susitarimas apima tik skaitmeninį paslaugų prieinamumą, tačiau reali pasaulio aplinka, kurioje gyvena neįgalieji, lieka pamiršta.

Europos prieinamumo akte nustatyti nauji ES minimalios prieigos reikalavimai tam tikram produktų spektrui, pavyzdžiui, kompiuteriams, išmaniesiems telefonams, televizoriams, bankomatams, mokėjimo terminalams, elektroninėms knygoms, interneto svetainėms, privačių bendrovių taikomosioms programoms ir bilietų aparatams. 112 skubios pagalbos numeris ir telefonijos paslaugos taip pat turės būti pasiekiami visiems europiečiams.

Tačiau akte trūksta esminių aspektų. Jis neapima transporto, paslaugas teikiančių mikroįmonių, naudojimosi buitiniais prietaisais. Akte taip pat nėra jokių įpareigojimų visiems prieinamų pastatų ir infrastruktūros atžvilgiu, neatsižvelgiama į tikrąją aplinką, kurioje žmonės praleidžia didžiąją laiko dalį.

Prieinamumo akto, kuris įtvirtintų įpareigojimus ir standartus kuriamai aplinkai, transportui ir smulkioms įmonėms, priėmimas reikštų didelį žingsnį ES įtraukiant į visuomeninį gyvenimą 80 mln. žmonių su negalia. Tai atitiktų JT neįgaliųjų asmenų teisių konvencijos, ratifikuotos ES ir visų jos Valstybių narių, principus.

2018 m. pabaigoje tikimasi, kad aktas bus persvarstytas prieš jį priimant. Priešingu atveju, kiekviena Valstybė narė turės atskirai priimti daug įvairių teisės aktų pakeitimų, kurie vis dar bus reikalingi siekiant sukurti Europos Sąjungą, iš tikrųjų ginančią visų piliečių teises.