Vieno iš jutimų – regėjimo, klausos, lietimo, skonio ir kvapo negalia sumažina asmens galimybę įvairiose situacijose tinkamai pasielgti.

 

Dažniausiai, kai vienas iš šių pojūčių nefunkcionuoja arba fukciuonuoja tik iš dalies, asmuo išmoksta prisitaikyti prie esamos situacijos, kompensuodamas negalią kitais pojūčiais, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. 

Asmenų, kurie prarandą vieną iš pojūčių vėlesniame amžiaus tarpsnyje, veikla gali būti labiau apribota nei tų, kurie, pavyzdžiui, nuo gimimo buvo akli ar turėjo klausos negalią bei galėjo išmokti įgūdžių, padedančių bendrauti, orientuotis ir vykdyti kasdienę veiklą savarankiškai, naudojantis kitais pojūčiais jiems priimtiniausiu būdu.

Visgi negalima daryti prielaidos, kad asmuo, turintis jutiminę negalią gali pilnai funkcionuoti savarankiškai. Dalis jų naudojasi lydinčio asmens – pagalbininko paslaugomis. Tai ypač aktualu keliaujant, kuomet individas pirmą kartą susiduria su jam nepažįstama aplinka.  

Žmonės, turintys jutiminę negalią taip pat gali naudotis specialiomis pagalbinėmis technologijomis, padedančiomis jiems bendrauti su aplinkiniais, perskaityti ir suprasti vizualinę ar garsinę informaciją, orientuotis ir judėti juos supančioje aplinkoje, pavyzdžiui (anglų k.): https://www.nhs.uk/conditions/social-care-and-support-guide/practical-tips-if-you-care-for-someone/how-to-care-for-someone-with-communication-difficulties/

 

Regos negalia 

 

Kiekvieno individo, regos negalios sukelti apribojimai yra skirtingi– nuo visiško aklumo iki skirtingo lygio ir tipų regos sutrikimų. Tokie asmenys siekdami kompensuoti šiuos apribojimus, dažnai išvysto kitus jutimo pojūčius, taip padėdami sau orientuotis aplinkoje ir funkcionuoti kasdieniniame gyvenime.   

Šią negalią turintys asmenys gali susidurti su judėjimo kliūtimis judėdami skirtingo aukščio, nelygiais paviršiais ar apeidami kliūtis. Susidūrimas su tokiais, jiems nematomais objektais, gali sąlygoti ir sužeidimus prisilietus prie karštų ar aštrių paviršių. Jei toks asmuo turi ir pusiausvyros problemų, susiduriama su dar didesne rizika, įskaitant susidūrimą su daiktais, paslydimą ir kritimą.

Turintys regėjimo negalią asmenys (ne tik visiškai akli) dažnai naudojasi tokiomis pagalbinėmis priemonėmis kaip baltoji lazdelė, padedanti identifikuoti kliūtis kelyje arba šunimis vedliais – padedančiais rasti kelią, pereiti gatvę bei išvengti kliūčių kelyje.  

Šių asmenų prieigos poreikiai, priklausomai nuo regėjimo lygio, daugiausia yra susiję su reikiamos informacijos prieinamumu, galimybe saugiai judėti ir orientuotis nežinomoje aplinkoje.    

Turizmo paslaugų teikėjas turėtų atkreipti dėmesį į šias detales: 

• Pagrindinis principas, užtikrinantis paslaugų prieinamumą regėjimo negalią turintiems asmenims – sudėtinis aplinkos paprastumas. 
• Pašaliniai garsai (pavyzdžiui vandens fontano čiurlenimas), skirtinga grindų danga, stiprų kvapą turintys augalai gali sutrikdyti regėjimo negalią turinčio asmens orientaciją judant pastate, įeinant ar išeinant iš jo.
• Informacija pateikiama Brailio raštu ar iškiliomis raidėmis yra aktuali tik visišką regėjimo negalią (akliems) turintiems asmenims. 
• Žmonėms su regėjimo negalia susiorientuoti nežinomoje aplinkoje gali padėti tiksli ir detaili žodinė (audio) informacija, tačiau nepamirškite – jie negali matyti jūsų kūno kalbos ir gestų. 
• Prieš pradėdami ar baigdami pokalbį prisistatykite arba pabandykite atkreipti regos sutrikimų turinčio asmens dėmesį. Jei to nepadarysite, jis gali susipainioti atpažindamas pašnekovą, nebūti tikri, kad su jais kalbama ir gali nežinoti, ar žmonės įeina, ar išeina iš kambario. Jei padedate asmeniui atlikti tam tikrą veiksmą, informuokite jį ką ketinate daryti, pakomentuokite savo veiksmus (pvz. dabar pasuksime į kairę).
• Balsu apibūdinkite daikto vietą, pvz.: “jūsų vanduo yra ant stalo dešinėje”. Apibūdinant daikto vietą gali būti naudinga pasitelkti laikrodžio rodiklių principą – tai ypač naudinga žmonėms, kurie daugelį metų gyvena su regėjimo negalia (pvz., Puodelis yra priešais jus 12 valandos padėtyje).
• Vietose, kur gali kilti pavojus regėjimo negalią turintiems asmenims, turėtų būti įrengti tinkami taktiliniai (arba) garsiniai įspėjimai. Atkreipkite dėmesį, kad evakuacijos procedūros, pagrįstos tik vizualiniais ženklais, netinkamos neregiams, todėl papildomai reiktų įrengti garsines ir (arba) taktilines įspėjimo priemones.

• Įlipant ar išlipant iš skirtingų transporto priemonių gali kilti sunkumų, todėl būkite pasiruošę suteikti pagalbą. 

• Taktilinės priemonės, skirtos regėjimo negalią turintiems asmenims – Liublijanos pilies, modelis (Slovenija); 
• Orientacinės grindų dangos, skirtos regėjimo negalią turintiems asmenims pavyzdys Slovėnijos etnografijos muziejuje (Liublijana); 

Šaltinis: Municipality of Ljubljana (Slovenia): https://www.visitljubljana.com/en/b2b-press/news/ljubljana-received-the-access-city-award-2015/

• Taktilinis dailės kūrinio modelis (Meno istorijos muziejus Vienoje, Austrija)

Šaltinis: https://www.vrvis.at/research/projects/tactile-paintings/

     

Aplankykite turizmo objektų, pritaikytų regėjimo negalią turintiems asmenims, interneto svetainėse: 

Van Gogo muziejus Amsterdame (Olandija) : https://www.vangoghmuseum.nl/en/whats-on/feeling-van-gogh?v=1         

Innsbruck Hotel (Austrija): https://www.tyrol.com/things-to-do/barrier-free/accommodation-for-blind-visually-impaired-deaf-hard-of-hearing

 

Kiti šaltiniai:

Susipažinkite su regėjimo negalią turinčių asmenų keliavimo patirtimi (anglų k.):

Turistinių objektų lankymas turint regėjimo negalią: https://www.bbc.com/news/magazine-18826373  

Regėjimo negalią turinčio keliautojo pasakojimai: https://www.mappingmegan.com/can-blind-people-travel/  

Simuliaciniai pratimai, skirti padėti suprasti iššūkius, su kuriais susiduria regėjimo negalią turintys asmenys: https://www.teachingvisuallyimpaired.com/simulation-activities.html

 

Klausos negalia

 

Klausos negalia yra viena iš negalių, kurios negalime pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Asmuo, turintis tokią negalią, gali būti visiškai ar dalinai kurčias. Girdėjimo gebėjimas, girdimi garsai, kuriuos asmuo gali suvokti, yra individualūs.

Šių asmenų prieigos poreikiai pirmiausia yra susiję su bendravimu ir galimybe gauti informaciją. Žmonės, gimę su klausos negalia, dažniausiai bendrauja gestų kalba. Kurčiųjų bendruomenės vartojamos gestų kalbos įvairiose šalyse skiriasi, todėl naudodamiesi vertėjo paslaugomis, turite išsiaiškinti, kurią gestų kalbą jie naudoja. Dėl naudojamos kalbos ypatumų, klausos negalią turintiems asmenims sunku išmokti kitą kalbą, todėl šie asmenys gali turėti sunkumų rašydami ar kalbėdami.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie žmonės klausos negalią gali įgyti vėliau (su amžiumi susijusi negalia), todėl gestų kalbos dažniausiai nemoka. Klausos negalią turintys asmenys geriausiai informaciją supranta matydami ją užrašytą arba girdėdami ją jų gimtąja kalba. Dažnu atveju, negirdėdami, jie visgi yra išlaikę gebėjimą kalbėti ir bendrauti su kitais girdinčiaisiais patys – skaitydami sakomą informaciją iš lūpų ar naudodamiesi klausos aparatais.  

Turizmo paslaugų teikėjas turėtų atkreipti dėmesį į šias detales: 

• Žodiniai pranešimai, pateikti viešojo informavimo sistemose, gali būti neišgirsti ar suprasti neteisingai.
• Triukšminga aplinka gali apsunkinti žodinę komunikaciją su klausos negalią turinčiais asmenimis. 
• Kambarių akustinės savybės turi įtakos klausos negalią turinčio žmogaus sugebėjimui suprasti kalbą.
• Asmeniui, skaitančiam iš lūpų, svarbu užtikrinti gerą apšvietimą iš viršaus. 
• Garso sistemos galinčios tiesiogiai sustiprinti garsą klausos negalią turintiems asmenims gali būti naudingos bilietų pardavimo ar kitose klientų aptarnavimo vietose, siekiant pagerinti žodinį bendravimą tarp darbuotojų ir klausos negalią turinčių klientų.
• Kai kuriems klausos negalią turintiems asmenims gali kilti sunkumų skaitant rašytinę informaciją, ypač jei ji pateikta užsienio kalba. Informacija pateikiama piktogramose arba piešiniuose gali padėti jiems suprasti informaciją ir bendrauti su kitais žmonėmis. 
• Evakuacijos procedūros, pagrįstos tik garsiniu aliarmu, nebus prieinamos klausos negalią turintiems asmenims, todėl, siekiant užtikrinti klientų saugumą, reikėtų įrengti papildomus prietaisus su šviesos signalizacija, galinčia įspėti apie skirtingus pavojus (dūmų detektoriai, gaisro aliarmai ir kt.).

Aplankykite turizmo objektų, pritaikytų klausos negalią turintiems asmenims, interneto svetainėse: 

Van Gogo muziejus Amsterdame (Olandija): https://www.vangoghmuseum.nl/en/plan-your-visit/accessibility/deaf-visitors-and-the-hard-of-hearing 

Innsbruck Hotel (Austrija): https://www.tyrol.com/things-to-do/barrier-free/accommodation-for-blind-visually-impaired-deaf-hard-of-hearing 

Šaltiniai, kuriuose galite rasti daugiau informacijos šia tema (anglų k.):

Išbandykite simuliatorių, padėsiantį suprasti iššūkius, su kuriais susiduria klausos negalią turintys asmenys.  

http://www.hearinglikeme.com/hearing-loss-simulator/

Klausos negalią turinčio keliautojo užrašai: https://jessieonajourney.com/deaf-travel/

 

Lytėjimo pojūčio sutrikimas

 

Žmonės, kurie neturi lytėjimo pojūčio arba jis yra sutrikęs, gali turėti nervų pažeidimus, paralyžių arba neturėti galūnių. Tai lemia apribojimus pajausti daiktus juos liečiant.

Dalis tokių žmonių gali nieko nejausti apatine kūno dalimi ir kojomis, kiti gali būti praradę jutimo pojūtį plaštakose, rankose arba visoje viršutinėje kūno dalyje.

Turizmo paslaugų teikėjas turėtų atkreipti dėmesį į šias detales: 

• Reikėtų įvertinti galimus susižeidimus dėl nejautrumo priliečiant aštrius, labai karštus ar labai šaltus daiktus.
• Šią negalią turintys asmenys gali turėti sunkumų naudojant jutiklinį ekraną ar kitus įrenginius, kurie skirti naudoti liečiant.

 Šaltiniai, kuriuose galite rasti daugiau informacijos šia tema (anglų k.):

 https://www.healthline.com/symptom/impaired-sensation

 

Uoslės ir skonio pojūčio sutrikimas

 

Nors tai gali būti priskiriama dviem skirtingomis specialiųjų poreikių kategorijoms, žmonės, nejaučiantys kvapo ir skonio, gali patirti panašias problemas, susijusias su jutimo suvokimo stoka.

Pagrindiniai pavojai, susiję su kvapo / skonio pojūčio nebuvimu, yra nereagavimas į nuodingas chemines medžiagas, kitus pavojingus ore esančius teršalus ar dūmus.

Turizmo paslaugų teikėjas turėtų atkreipti dėmesį į šias detales: 

• Įsitikinkite, kad visos pavojingos medžiagos yra aiškiai atpažįstamos ir paženklintos.
• Įsitikinkite, kad klientai gali identifikuoti pavojų naudodamiesi keliais pojūčiais (gaisras turėtų būti pajaučiamas ne tik iš dūmų kvapo bet ir “girdimas”  (gaisro aliarmas) bei “matomas” (mirksinčios šviesos aliarmas).

Šaltiniai, kuriuose galite rasti daugiau informacijos šia tema (anglų k.):

https://www.healthline.com/health/living-without-your-sense-of-smell#coping-and-treatment 

Įsitikinti ar teisingai supratote pateiktą informaciją, galite atlikę šiuos testus (anglų k.): https://docs.google.com/document/d/1L-ORqonkRpQcyYGPmCERIOCROl96UUBbFGic0PpBfLA/edit